Aleksandro Jogailaičio laikų pasiuntiniai į Lenkijos karalystę

LTPasitelkus prozopografinį metodą, straipsnyje siekiama apibrėžti ir charakterizuoti Aleksandro Jogailaičio laikų LDK pasiuntinių į Lenkijos karalystę korpusą, išnagrinėti atskirų asmenų diplomatinę veiklą, jos ypatumus. Diplomatiniai santykiai buvo palaikomi valdovo vardu, tačiau su Ponų tarybos žinia. 1492–1506 m. įvairiuose šaltiniuose užfiksuota 20 pasiuntinybių, į kurias vyko maždaug 28 asmenys, priklausę Ponų tarybai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Aleksandras, 1461-1506 (Aleksandras II, Aleksandras Jogailaitis, Alexander Jagiellon); Pasiuntinių tarnyba; Valdovo dvaro pareigūnai; Polish Kingdom; Alexander Jagiellonian; Office of legates; Officers of the court.

ENRelations between the Grand Duchy of Lithuania and Poland occupy an important place in Polish and Lithuanian historiography. However, historians did not pay much attention to the role of Lithuanian diplomatic corps (if it existed) in the development of the interaction of two neighbouring states. The aim of this paper is to define the diplomatic corps of the Grand Duchy of Lithuania in the Kingdom of Poland during the reign of Alexander Jagiellonian, and to discuss the emissaries’ different practices and their peculiarities. The prosopographical method was employed, which allowed investigation of common characteristics of the Lithuanian legates in Poland to trace the multiplicity of their career lines. The period under analysis – the reign of Alexander Jagiellonian in 1492–1506 – is very important for the political history of the Grand Duchy of Lithuania. During this time, the court of the grand duke was fully developed and the Council of Lords was institutionalized de jure. Diplomatic relations were maintained on behalf of the ruler, but with the consent of the Council of Lords. From 1492 to 1506, twenty legations were recorded in different sources, which were held by approximately 28 persons who belonged to the Council of Lords. The issues of union were dealt with in June 1492, August 1496, February 1499, in 1501–1502, and from 1504 to 1506. The highest state officials were sent to Poland: bishops of Vilnius (three times), bishops of Samogitia (three times) and Luck (twice), the voivode of Trakai, the castellans of Vilnius and Trakai, the voivode of Polotsk and the like.To solve the problems of ordinary diplomatic relations and collaboration during the time of wars, the officers from the court of the grand duke were usually sent to Poland as well. It should be mentioned that the ruler’s marshals went to Poland ten times and the court or land marshals went to Poland twice; also, such officers as the Steward or Seneschal (stolnik and podstolnik), the Master of Horse (koniushy), the Cutter (krajczy), the Kitchener (kuchmistrz), and the Treasurer (podskarbnik) went there as well. Comparing the service of the legates of the Grand Duchy of Lithuania and Poland, it should be noted that the composition of the Lithuanian diplomatic service was quite different. The Royal Chancery headed by the Chancellor (kanclerz) and his Lieutenant (podkanclerz) was responsible for the foreign policy of the Crown. The situation in Lithuania was similar. However, it was mostly secretaries, notaries or their family members (not marshals and courtiers like in Lithuania) who were Polish envoys in foreign countries. Their social position also differed. Among Polish legates, there were thirty representatives of the gentry, twenty of them were nobles, and nine represented the burghers. Lithuanian legates were mostly aristocrats. It seems more likely that the aim of such Lithuanian policy in choosing diplomatic staff was to send legates who had more political weight; also, the nobles were better educated people with good eloquence. [From the publication]

• Ceremonialinė mediacija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės diplomatiniuose santykiuose (XV a. pabaiga – 1569 m.) / Marius Sirutavičius. Darbai ir dienos. 2014, t. 61, p. 167-182.
• Der Frieden im Zeitalter des Krieges : Formen friedlicher Kommunikation zwischen dem Deutschen Orden und dem Großfürstentum Litauen zu Beginn des 15. Jahrhunderts / Rimvydas Petrauskas. Annaberger Annalen über Litauen und deutsch-litauische Beziehungen. 2004, Nr. 12, p. 28-42.
• Didžiojo kunigaikščio institucinio dvaro susiformavimas Lietuvoje (XIV a. pabaigoje - XV a. viduryje) / Rimvydas Petrauskas. Lietuvos istorijos metraštis. 2006, 2005/1, p. 5-38.
• Dwór królewski Aleksandra Jagiellończyka w latach 1501-1506 / Józefa Skibniewska. Lublin : Wydawnictwo Katolickiego Uniwersytetu Lubelskiego, 2015. 722 p.
• Kelios pastabos apie Jono Jurgaičio Zaberezinskio karjerą / Antoni Urmański. Lietuvos istorijos metraštis. 2015, 2014/2, p. 35-60.
• Kiškų giminė LDK XV-XVII a : geneologinis tyrimas / Nelė Asadauskienė. Vilnius : Vaga, 2003. 390 p., [12] iliustr. lap.
• Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje - XV a : sudėtis, struktūra, valdžia / Rimvydas Petrauskas. Vilnius : Aidai, 2003. 379 p.
• Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio dvaro sąskaitų knygos (1494-1504) / parengė Darius Antanavičius, Rimvydas Petrauskas. Vilnius : Pilių tyrimo centras "Lietuvos pilys", 2007. LI, 511 p.
• Lietuvos katalikų dvasininkai XIV-XVI a / Vytautas Ališauskas, Tomasz Jaszczołt, Liudas Jovaiša, Mindaugas Paknys. Vilnius : Aidai, 2009. 456 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 5 (1427–1506); Užrašymų knyga 5 / Lietuvos istorijos institutas; [parengė Egidijus Banionis]. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. 403 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 6 (1494–1506); Užrašymų knyga 6 / Lietuvos istorijos institutas; parengė Algirdas Baliulis. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007. 515 p.
• Lietuvos valdovo statuso reprezentacija diplomatinių santykių su Maskvos valstybe praktikoje XV-XVI a. sandūroje / Marius Sirutavičius. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo epocha / redaktorius Rimvydas Petrauskas Vilnius: Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija, 2007 P. 113-122.
• Litwa na przełomie średniowiecza i nowożytności, 1492-1569 / Grzegorz Błaszczyk. Poznań : Wydaw. Poznańskie, 2002. 336 p.
• Maskvos pasiuntinių priėmimo ceremonialas Lietuvos valdovo dvare Vilniuje XV a. pabaigoje - XVI a. viduryje / Marius Sirutavičius. Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. - XIX a. pradžioje : 2005-2006 m. tyrimai. Vilnius: Pilių tyrimo centras "Lietuvos pilys", 2007. P. 8-33.
• Miejsce unii horodelskiej w polsko-litewskich negocjacjach unijnych w latach 1492-1506 / Dominik Szulc. Prace historyczne. 2014, 141, z. 2, p. 339-365.
• Nolite confidere in principibus : Mikhail Glinsky, Sigismund the Old and the Council of Lords / Stephen C. Rowell. Faworyci i opozycjoniści. Król a elity polityczne w Rzeczypospolitej XV-XVIII wieku / pod red. Mariusza Markiewicza i Ryszarda Skowrona. Kraków: Zamek Królewski na Wawelu. Państwowe Zbiory Sztuki, 2006. P. 77-100.
• Ponas savo žemėje: Lietuvos pareigūnai XIV a. pabaigoje - XV amžiuje / Rimvydas Petrauskas. Lietuvos istorijos metraštis. 2002, 2001/1, p. 9-30.
• Tarp kivirčų ir sutarimų : socialinės ir politinės Liublino unijos prielaidos / Rimvydas Petrauskas. Liublino unija: idėja ir jos tęstinumas / sudarytojai: Liudas Glemža, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2011. P. 36-49.
• The GDL marshals' insignia and their place in ceremonial between the sixteenth and eighteenth centuries / Gitana Zujienė. Lithuanian historical studies. 2006, vol. 10, p. 29-66.
• Tolima bičiulystė: asmeniniai Vokiečių ordino pareigūnų ir Lietuvos valdovų santykiai / Rimvydas Petrauskas. Kryžiaus karų epocha Baltijos regiono tautų istorinėje sąmonėje / sudarė Rita Regina Trimonienė, Robertas Jurgaitis. Šiauliai: Saulės delta, 2007. P. 206-222.