LT1943 m. vykusį šv. Kazimiero atvaizdo konkursą po karo apgaubė savotiška legenda, gyvavusi iki pat šv. Kazimiero jubiliejinių metų renginių. 2004 m. lapkričio 18 d. atidaryta parodos „Šv. Kazimiero kultas ir ikonografija Lietuvoje“ II dalis tapo svarbiu pagrindu aptarti šį konkursą remiantis jam pateiktais meno kūriniais. Estetiniu požiūriu konkursas ir jo rezultatai nekelia didelio entuziazmo. Beveik visų dailininkų darbai patvirtina XX a. I p. Lietuvos bažnytinės dailės tyrinėtojų išvadas apie kūrinių užsakovų bei vartotojų konservatyvumą, rezervuotumą modernių raiškos priemonių atžvilgiu ir ištikimybę XIX a. neoakademizmo pavyzdžiams. Pasirinktos temos: dalis autorių atspindi Šv. Kazimiero pasiryžimą atsižadėti žemiškos valdžios, kita vaizduoja šv. Kazimierą kaip jaunimo globėją, trečias išlikęs šv. Kazimiero vaizdinys - ligonių slaugytojas ir vargšų užtarėjas. Geriausiu paskelbta V. Kasiulio kompozicija „Šv. Kazimieras atgailauja už Lietuvą“. Stebina, kad vykstant karui surengtame konkurse nebuvo iškeltas šv. Kazimiero, kaip dangiškojo kario, ateinančio į pagalbą kritiškais momentais, vaizdinys. Stokojant rašytinių liudijimų keblu spręsti, kodėl buvo vengiama šios temos. Pats konkurso faktas karo ir okupacijos sąlygomis buvo išskirtinės reikšmės įvykis ne vien kultūrine, bet ir psichologine prasme – priminė žmonėms, kad jie turi dangiškąjį Užtarėją. Tai skatino pamaldumą šv. Kazimierui. Neaišku, kaip plačiai pasklido žinia apie konkursą, tačiau renginio poveikį nacionaliniam mentalitetui patvirtina tai, kad prisiminimai apie jį gyvavo visą XX a.Reikšminiai žodžiai: Dailė, Lietuvos; Šv. Kazimiero kultas ir ikonografija Lietuvoje; Konkursai; St. Casimir; 20 th century Lithuanian art; Cult and iconography of St. Casimir in Lithuania; Competition of 1943; Vytautas Kasiulis.
ENAfter the war the 1943 St. Casimir Portrait contest turned out into a kind of a legend that survived until St. Casimir’s commemoration events. 18 November, 2004 a second part of the exhibition ‘Cult of St. Casimir and its Iconography in Lithuania’ became a solid argument to discuss the contest referring to works of art provided for the competition. Contest and its results do not cause any enthusiasm from the aesthetic aspect. Almost all works reflect Lithuanian church art critics’ opinion on customers’ conservativism, reserve from the point of expression of modernist ideas, and loyalty to examples of the first half of the 19th c. neo-academism. Chosen topic: some artists reflect St. Casimir’s determination to recant earthly power; others depict St. Casimir as a patron of the youth; and the third image of St. Casimir – caregiver and intercessor of ht poor. The nomination of the best work was granted to V. Kasiulis’s composition ‘St. Casimir repent of Lithuania’. It is surprising that during the war image of St. Casimir as a celestial warrior coming to help in time of trouble was not introduced. Having the lack of written sources it is hard to say why this topic was avoided. The fact that the contest was held in the period of war and occupation was already a significant event not only from the point of view of culture and also from psychological aspect, because it reminded people of a celestial intercessor. It encouraged devotion to St. Casimir. It is not clear how widely the information on the contest was spread, however, the fact that it was remembered throughout the 20th c. shows a great influence of this event on national mentality.