Jaunimo požiūriai į savo pačių, tėvų ir senelių šventes : mėgstamiausia jaunimo šventė

LTStraipsnio tikslas – remiantis jaunimo požiūriu, išanalizuoti kalendorinių švenčių šventimo skirtumus tarp kartų, nustatyti mėgstamiausias jaunimo šventes ir su jų šventimu susijusius kontekstus. Etnografinių duomenų analizė rodo, kad visos trys respondentų šeimos kartos (seneliai, tėvai ir vaikaičiai) dažniausia švenčia šias šventes: Kūčias / šv. Kalėdas, šv. Velykas, Naujuosius metus, Visų šventųjų / Vėlinių dienas, Jonines. Jaunimas linkęs pabrėžti savo švenčiamų švenčių tęstinumą. Teigiama, kad šventes jie perėmė iš senelių, tėvų ir dažnai švenčia su jais drauge. XXI a. pradžios studentiško jaunimo pačios mėgstamiausios šventės yra Kūčios, šv. Kalėdos. Paminėtos ir kitos šventės (šv. Velykos, Joninės, Visų šventųjų / Vėlinių dienos, Naujieji metai ir Užgavėnės), tačiau joms dėmesio skiriama kur kas mažiau. Pagrindiniai motyvai, kodėl Kūčios ir šv. Kalėdos yra mėgstamiausios respondentų šventės, yra susiję su socialiniais santykiais, žmonių prisiminimais apie šventes, ypač likusiais iš vaikystės, pasiruošimu šventėms ir jų šventimo specifika. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kalendorinės šventės; Mėgstamiausia šventė; Jaunimas; Calendar holidays; Youth; Most favourite holiday.

ENThe aim of the article is to analyse differences in celebration of calendar holidays among generations according to youth viewpoints and to define the most favourite holidays among youth and contexts related to their celebration. The questionnaires, which were filled by 80 students in 2012–2013, have been analysed. The respondents answered the questions: how do theirs, their parents’ and grandparents’ holidays differ, what is their most favourite holiday, and why is it the most popular holiday? Having generalized the collected data, it has been observed that the youth of the beginning of the 21st c. mentioned the three most favourite holidays: Christmas Eve, Christmas and Easter. Moreover, there are not any Soviet or modern European festivals in the list of the most favourite holidays among the youth of the beginning of the 21st c., and all holidays which were mentioned by the respondents belong to the traditional Lithuanian calendar. The youth of the beginning of the 21st c. justified their preferences for choosing Catholic calendar holidays as the most favourite holidays by worldly outlook. Consequently, due to the impact of secularization processes, the youth perceive and interpret the meaning of Catholic calendar holidays worldly. [From the publication]

• Jaunimo kalendoriniai papročiai tūkstantmečių sandūroje : tradicijos ir naujovės / Žilvytis Šaknys. Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. 2003, t. 18, kn. 1, p. 165-176.
• Kūčių vakarienė: vizualinė etnografija ir performatyvumas muziejinėje edukacijoje / Vaida Rakaitytė. Res humanitariae. 2021, t. 29, p. 109-128.
• Lietuvių žiemos šventės : bendruomenės kalendorinio ciklo apeigos XIX a. pab. - XX a. pr. / Arūnas Vaicekauskas. Kaunas : VDU leidykla, 2005. 192 p.
• Metų švenčių populiarumas Lietuvoje ir jo kontekstai / Dalia Senvaitytė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2014, t. 20, p. 224-241.
• Šiokiadienių ir šventadienių etnografija : etnografinių duomenų rinkimo pagrindai / Lietuvos istorijos institutas ; sudarė Irena Regina Merkienė. Vilnius : Versmė, 2007. 263 p.
• Šventės ir bendradarbių kultūra Vilniuje bei jo apylinkėse / Irma Šidiškienė. Res humanitariae. 2019, t. 25, p. 77-94.
• Šventė Vilniuje : Naujieji metai lietuvių, lenkų ir rusų šeimose / Žilvytis Šaknys. Lituanistica. 2014, Nr. 2, p. 105-117.
• Šv. Valentino diena: jaunimo papročių migravimas laike ir erdvėje / Žilvytis Šaknys. Liaudies kultūra. 2003, Nr. 1, p. 21-25.
• Tradicinių kalendorinių švenčių semantika / Libertas Klimka. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2009. 195 p.