LTVyresnio amžiaus žmonių gausėjimas aprėpia visus socialinės tikrovės lygius, keičia ne tik individo gyvenimo kelią, bet ir santykius tarp žmonių. Įvairūs tyrimai rodo, kad senėjimą tiesiogiai veikia socialiniai aspektai (šeima, išsilavinimas, visas gyvenimo stilius). Didėjantis vyresnio amžiaus žmonių skaičius daro vyresnio amžiaus žmones įtakingesne visuomenės grupe. Šio darbo tikslas – įvertinti vyresnio amžiaus žmonių psichologinių bei socialinių veiksnių, psichosocialinio prisitaikymo ypatumus socialinių ir demografinių duomenų atžvilgiu. Tyrime dalyvavo 148 55–81 metų amžiaus tiriamieji (95 moterys, 53 vyrai), gyvenantys Ukmergės mieste ir rajone. Psichosocialiniam prisitaikymui nustatyti buvo sudarytas klausimynas ir išskirti penki psichosocialinio prisitaikymo faktoriai: socialinio aktyvumo, bendravimo su artimaisiais, požiūrio į jaunimą, požiūrio į vyresnius ir sveikatos. Socialinis palaikymas buvo nus-tatomas socialinio palaikymo klausimynu (The Medical Outcomes Study social Support Servey; Sherbourne, Stewart, 1991). Optimizmas matuotas LOT-R klausimynu (Life Orientation Test-Revised; Scheier, Carver, 1985). Pasitenkinimas gyvenimu matuotas Pasitenkinimo gyvenimu skale (Satisfaction With Life Scale, Diener et. al., 1985). Tyrimo rezultatai parodė, kad vyresnio amžiaus žmonių optimizmas susijęs su jų šeimine padėtimi, socialinis palaikymas – su šeimine padėtimi, išsilavinimu bei gyvenamąja vieta. Vyresnio amžiaus žmonių darbinė veikla (užimtumas) siejasi su optimizmu, pasitenkinimu gyvenimu, socialiniu palaikymu ir psichosocialiniu prisitaikymu. Psichosocialinio prisitaikymo rodikliai siejosi su šeimine padėtimi bei išsilavinimu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Optimizmas; Pasitenkinimas gyvenimu; Socialinis palaikymas; Psichosocialinis prisitaikymas; Vyresnio amžiaus žmonės; Optimism; Satisfaction with life; Social support; Psychosocial adaptation; Elderly.
ENThe increase of the elderly population involves all levels of social reality, and it changes life habits not only of an individual, but of relationships among people, as well. Different research studies show that obsolescence is directly affected by social aspects (family, education, style of life). The increase of a number of the elderly makes this group of people more influential in a community. The purpose of this work is to evaluate optimism, satisfaction with life, social support and psychosocial adjustment in sociodemographic groups in a sample of elderly people. 148 people (95 women, 53 men) aged 55-81 living in Ukmerge (Lithuania) and its region took part in the research. In order to evaluate psychosociological adjustment, a questionnaire was created and five factors of psychosociological adjustment were distinguished, such as the following: social activity, communication with relatives, attitude towards the youth, attitude towards the elderly and health. Social support was assessed by The Medical Outcomes Study Social Support Servery (Sherbourne and Stewart, 1991). Optimism was assessed by Life Oriettion test-Revised (Scheier and Carver, 1985). Life satisfaction was assessed using Satisfaction With Life Scale (Diener et al., 1985). The results of the research showed that optimism of the elderly was related to their marital status, whereas social support was related to marital status, education and place of residence (urban or rural). Optimism, satisfaction with life, social support, psychosociological adjustment were also related to employment. Marital status and education were related to psychosociological adaptation of the respondents. The study adds to the knowledge of psychosocial adjustment among the elderly and calls for further research in this area. [From the publication]