Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų požiūrio į būstą vartotojiškumo raiška

LTStraipsnyje nagrinėjama vartotojiškumo raiškos problema gyvenamojo būsto kontekste. Vartotojiškumas operacionalizuojamas remiantis materializmo, simbolizmo (apima statusą ir stilių), vartojimo galios, sudaiktinimo ir gero / pasiturimo gyvenimo kategorijomis. Plačiąja prasme vartotojiškumas suprantamas kaip žmonių noras, troškimas, siekis vartoti, o ne faktinė vartojimo galia. Tyrime laikomasi prielaidos, kad vartotojiškumas būdingas visiems asmenims, tačiau skiriasi jo raiškos intensyvumas. Vartotojiškumo raiška yra analitinis tyrimo instrumentas – respondentai suskirstomi į tris grupes pagal intensyvumo raišką ir analizuojamas skirtingų grupių požiūris į vartojimo objektą – būstą. Požiūris į būstą vertinamas pagal du kriterijus – nuosavybės pobūdį ir būsto tipą. Nuosavybė suprantama kaip būsto nuoma arba asmeninė privati nuosavybė, atitinkamai nuosavybės pobūdis lemia dvi vartotojų kategorijas – būsto nuomininkus ir būsto savininkus. Nuosavas namas ir butas yra kategorijos, kurios apibūdina būsto tipą. Tyrimu siekiama nustatyti Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų požiūrį į būsto nuomą, kaip vertinamas gyvenimas bute, palyginti su nuosavu namu, ar gyventojai patenkinti savo būstu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vartotojiškumas; Vartojimas; Būstas; Consumerism; Consumption; Housing.

ENThe paper reveals the attitudes of Lithuanian largest cities inhabitants towards housing with respect to consumerism expression. Consumerism is understood as a human desire, intention, willingness to consume. In the case of consumerism desire and intention to consume is of crucial importance, because it is based on an assumption that not an actual consumption power and actual consumption in general but an orientation towards consumption constitutes consumerism. Thus all men have a certain degree of consumerism (as consumer culture prevails in modern societies) but humans differ in the intensity/strength of consumerism expression. The expression of consumerism is taken as an analytical instrument to deal with the attitudes towards housing. Consumerism operationalization is based on consumer culture features – materialistic values, symbolism, commodification, power to consume, well-being and good life. The survey carried out in 2011 and repeated in 2016 brings us an empirical evidence that the attitudes towards housing differ with respect to the expression of consumerism. The fact that features of consumer culture exist in Lithuania enables us to make an assumption that consumerism is recognized in other social contexts in Lithuania. [From the publication]