25-eri požiūrio į Lietuvos narystę Europos Sąjungoje tyrimų metai: 1991–2016

LTPožiūriai į Lietuvos narystę Europos Bendrijoje (vėliau – Europos Sąjungoje) empiriškai buvo pradėti tirti jau pirmosiose reprezentatyviose visuomenės nuomonės apklausose. Vienas iš pirmųjų, jau 1991 m., šią temą nagrinėjo Viešosios nuomonės tyrimų centras prie Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto. Nuo to laiko atlikta daug reprezentatyvių tyrimų, keitėsi požiūriai į narystę, kito pritarimo ar nepritarimo narystei motyvai, tematinis diskursas, temos aktualumas visuomenėje. Šiame straipsnyje ir siekiama apžvelgti dinaminius požiūrio į narystę aspektus. Parodoma, kad po itin palankaus narystės palaikymo prieš 25-erius metus prasidėjo skepticizmo periodas, kuris vėliau peraugo į entuziastingą pritarimą narystei. Paskutinieji tyrimai taip pat rodo aukštą narystės palaikymo lygį. Šis palaikymas prieš euroreferendumą buvo nulemtas ne tiek tikėjimosi konkrečios naudos sau, kiek vilties, kad bus geriau vaikams, Lietuvai apskritai. Tai viena iš priežasčių, kodėl vėliau nebuvo fiksuojamas nusivylimas naryste. Pasisakantys už narystę Europos Sąjungoje ir anksčiau, ir dabar yra jaunesni, labiau išsilavinę, kvalifikuoti, didžiųjų miestų gyventojai. Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą „ES valstybių narių elitų ir gyventojų požiūrių į ES raida (2004–2018)“. Sutarties Nr. MIP-025/2015. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Visuomenės nuomonė; Euroreferendumas; Narystė Europos Sąjungoje; Public opinion; Euroreferendum; Membership in the European Union Lithuania.

ENExamination of the attitudes towards Lithuania’s membership in the European Community (hereinafter the European Union) has been started in the first representative public opinion surveys. The Public Opinion Research Center at the Institute of Philosophy, Sociology and Law (Lithuanian Academy of Sciences) began to study this issue in 1991. Since then, many representative surveys have been conducted, and attitudes towards the membership have been changing. Also, motives of supporting or not supporting the membership, a thematic discourse and actuality of this issue in the society have been altering. The dynamics of different aspects of the attitudes is analysed in the paper. The empirical results show that after a strong support of the membership 25 years ago, a period of scepticism followed, and later on the period of optimism appeared again. The latest surveys indicate a high support for Lithuania’s membership in the European Union as well. A high support for the membership before the Euroreferendum was not defined by believes in quick personal benefits, but rather by believes in benefits for children in the future and for Lithuania in general. This is one of the reasons why later a disappointment in the membership was not fixed. The support for Lithuania’s membership in the EU has been and remains higher among younger, better qualified people and, inhabitants of big cities. [From the publication]