Laimės ekonomikos nuostatų sklaida Lietuvos visuomenėje

• Navaitis, Gediminas
• Gaidys, Vladas

LTXX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje pradėjo formuotis laimės ekonomikos ir jos principus realizuojančios felicitarinės (felicitas – lot. laimė) politikos kryptis, kuri kartais įvardijama kaip „laimės revoliucija“. Kadangi „revoliucijos“ nevyksta be savo šalininkų, aktualus klausimas: „Ar Lietuvos visuomenė susipažinusi su šiomis idėjomis ir kokiu mastu jas palaiko?“ Ieškant atsakymo į šį klausimą, 2016 m. atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa. Iš viso apklausta 1 001 suaugęs žmogus (18 metų ir vyresni). Apklausa parodė, kad apie laimės ekonomiką yra girdėję / skaitę 11,0 % respondentų. Šiai „žinančiųjų“ grupei dažniau priklausė jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsilavinimo, gaunantys didesnes pajamas žmonės. Nepaisant sąlyginai žemo laimės ekonomikos žinomumo, esminiam jos teiginiui – svarbiausiu Lietuvos valstybės tikslu turi tapti Lietuvos gyventojų laimė – pritarė absoliuti dauguma respondentų (81,1 %). Analogiški rezultatai gauti atliekant kokybinius laimės ekonomikos nuostatų tyrimus ir žvalgybines apklausas Lietuvoje bei Latvijoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Laimės ekonomika; Felicitarinė politika; Reprezentatyvi apklausa; Požiūris į laimės ekonomiką; Happiness economy; Felicitary policy; Representative survey; Attitudes towards happiness economy.

ENThe idea of happiness economy and felicitary (felicitary – Lat. happiness) policy began to form at the end of XX century – at the beginning of XXI century. Sometimes these ideas are named as “happiness revolution”. “Revolutions” cannot proceed without their supporters, so there is an important question: “Is Lithuanian society informed about these ideas and on which level society supports them?”. Looking for the answers to this question, a representative survey of the adult population of Lithuania was conducted. 1,001 respondents in total were interviewed. The survey revealed that 11.0% of respondents had heard/read about happiness economy. A bigger part of them are among younger generation, higher educated and higher income people. In spite of a low knowledge of happiness economy, the majority of Lithuanians (81.1%) support the thesis that happiness of Lithuanian population has to become the main task of the Lithuanian state. Similar results were received during qualitative studies about happiness economy in Lithuania and Latvia. [From the publication]