LTStraipsnio tikslas – išgryninti teorinius pagrindus empirinei atminties politikos naujojoje posovietinėje demokratijoje analizei. Plėtojama naujosios demokratijos sąvoka, kuri posovietinių šalių atveju apibrėžiama per tris tarpusavyje susijusius kintamuosius: patikimų institucijų kūrimą, pilietinių teisių pripažinimą ir plėtrą bei nuoseklią užsienio politiką. Atminties politikos samprata pabrėžiame rinkiminę viešosios politikos, nukreiptos į skausmingus praeites klausimus, kilmę. Analizuojant atminties politikos raišką naujosiose posovietinėse demokratijose, išskirtini trys aštrūs atminties klausimai: liustracija, sovietinių simbolių draudimas ir reikalavimas, kad Rusija sumokėtų kompensaciją už sovietinės okupacijos žalą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atminties politika; Naujoji posovietinė demokratija; Liustracija; Sovietiniai simboliai; Rusijos kompensacija už sovietinę okupaciją; Politics of memory; New post-Soviet democracy; Lustration; Soviet symbols; Russian compensation for Soviet occupation.
ENThe article is aimed at building a theoretical framework for an empirical analysis of the politics of memory in a new post-Soviet democracy. We elaborate on the concept of new democracy and highlight that in late post-Soviet countries it might be defined through three interrelated variables of trustworthy institution building, promotion of civil rights, and consistent foreign policy. We refine the concept of the politics of memory underlining the electoral origins of public policies addressing the painful issues of the past. To find out how the politics of memory evolves in the new post-Soviet democracy, we distinguish three memory issues of highly contentious nature: lustration, ban on public display of Soviet symbols, and compensation from Russia for Soviet occupation. [From the publication]