Szlacheccy rewolucjoniści i "raznoczyńska" inteligencja : kształtowanie światopoglądów historycznego i społecznego chłopów białoruskich przed powstaniem styczniowym na przykładach "Mużyckaj Praudy" i Рассказах на белорусском наречии

LTXIX a. antroje pusėje lietuvių–baltarusių žemių erdvėje vyko net kelių modernių tautų formavimosi procesai: lenkų, lietuvių, baltarusių, o taip pat, ko negalima ignoruoti, ir rusų. Lenkų politinei tautai virstant etnine senosios Žečpospolitos teritorijoje tautiniai pasikeitimai palietė ir baltarusius. Jų tautinio tapatumo formavimasis buvo labai susijęs su socialiniu klausimu, visų pirma, baudžiavos panaikinimo problema. Praradus savąjį elitą baltarusius sudarė tik valstiečių masė. Tiek lenkams, tiek rusams buvo svarbu ją patraukti į savo pusę, o tam galėjo pasitarnauti ir spaudos leidiniai. Straipsnyje nagrinėjami du iš jų, skirti baltarusių valstiečiams, spausdinti ir platinti XIX a. 7-ojo dešimtmečio pradžioje baltarusių kalba. Tai į katalikišką lotyniškos kultūros tradiciją besiorientuojantis laikraštis „Mużyckaja Prauda“, leistas nuo 1862 m. vidurio lotyniško raidyno pagrindu grupės, susitelkusios apie Kostą Kalinauską. Kitas nagrinėjamas leidinys – tai 1862 m. parašyta knyga „Рассказы на белорусском наречии“ kirilicos raidyno pagrindu dviem dialektais: Vakarų Polesės ir šiaurės rytiniu. Šios knygos autorius ar autoriai neišaiškinti iki šiol, tačiau iš teksto aišku, kad knygos turinys buvo siejamas su pravoslaviška kultūrine tradicija. Abu leidiniai straipsnyje yra palyginami. „Mużyckaja Prauda“ buvo revoliucinio turinio, nukreiptas prieš rusų valdžią ir po sukilimo numalšinimo negalėjo būti tęsiama. O minėta knyga, nors ir palanki rusų atžvilgiu, taip pat nesusilaukė tęstinumo, nes ėmus vykdyti intensyvią rusifikacijos programą „baltarusiškumas“ valdžiai nebetiko.