Agented participles in Baltic and Finnic
LTŠiame straipsnyje nagrinėsiu dvi dalyvines konstrukcijas su kilmininkiniu veikėju finų kalbose ir galimus jų atitikmenis baltų kalbose. Aptariamos konstrukcijos yra konstrukcija su kilmininkiniu veikėju hiiren syömä leipä, kuri yra sutinkama suomių kalboj ir marginaliai karelų kalboj ir panaši konstrukcija hiiren syöty leipä, kuri yra plačiai paplitusi finų kalbų areale. Abi konstrukcijos turi labai panašius atitikmenis baltų kalbose: lietuvių kalboje tiek ma-, tiek ta-dalyvis gali turėti kilmininkinį veikėją, kitais atvejais kalba eina apie evidencines konstrukcijas. Galimų kontaktų aiškinimų įvertinimui vis dėl to iš pradžių reikia patikrinti, kaip diatezė vystėsi finų, baltų ir kitose indoeuropiečių kalbose. Pateikiu, kad finų diatezės vystymuisi galėjo turėti įtakos baltų (arba balto-slavų) kalbos, bet ne germaniškos pavyzdinės konstrukcijos, nors pats neveikiamasis sufiksas kyla iš ankstesnės medialinio arba galiausiai netgi iš urališkojo objektinio asmenavimo. Atrodo, kad finų ma-dalyvis ir jo veikėjo sandara yra labai senos kilmės – atitikmenų randama samių ir marių kalbose – tuo tarpu ttU-dalyvis yra pabaltijo suomių naujovė. Abu jo baltiškieji atitikmenys yra indoeuropiečių kilmės ir ta-dalyvio kimininkinį veikėją atitinkančios konstrukcijos sutinkamos tarp kitko indoiranėnų kalbose. Pati mA-dalyvio veikėjo konstrukcija yra tiek senos kilmės, kad jos vystimuisi pavyzdinės baltiškos konstrukcijos negalėjo daryti įtakos. Baltų kalbos tuo tarpu galėjo padaryti tokią įtaką joms, kad kilmininkinis veikėjas finų prokalbėje perėjo taip pat į ttU-dalyvį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltijos finų kalbos; Baltų kalbos; Dalyviai; Dalyvinės konstrukcijos; Diatezė; Kalbiniai kontaktai; Kalbų kontaktai; Kilmininkas; Konstrukcija su kilmininkiniu veikėju; Sintaksė; Baltic Finnic languages; Baltic languages; Construction with Genitive subject; Diathesis; Genitive; Language contacts; Participles; Participles constructions; Syntax.
