Įvykio vietos tyrimo instituto raida : atsiradimo prielaidos, įgyvendinimo problemos ir tobulinimo perspektyvos

LTStraipsnyje analizuojama naujojo LR BPK instituto – „įvykio vietos tyrimas“ atsiradimo priežastys ir prielaidos. Įvykio vietos apžiūra kaip vienas iš svarbiausių procesinių veiksmų tiriant nusikalstamas veikas visada buvo mokslininkų ir praktikų akiratyje. Šiam veiksmui daug dėmesio skyrė baudžiamojo proceso ir kriminalistikos specialistai. Laikui bėgant buvo pastebėta, kad tradicinė įvykio vietos apžiūros koncepcija neatitinka praktikos poreikių ir stabdo pažangių mokslo ir technikos idėjų bei technologijų taikymą tiriant nusikalstamas veikas. Ankstesnės koncepcijos nuostatos, įtvirtintos senajame kodekse, pabrėžė bendruosius organizacinius ir įtvirtinamuosius įvykio vietos apžiūros aspektus. Tuo tarpu praktikos poreikiai reikalavo pradėti įvykio vietoje taikyti šiuolaikinius instrumentinius metodus ir pažangias technologijas, kurios leistų greitai ir patikimai gauti informaciją ir ją ištirti, sudarytų palankias sąlygas nustatyti nusikaltimo aplinkybes, operatyviai panaudoti informaciją tiriant bylą. Įvykio vietos koncepcijos metodologiniai pagrindai buvo sukurti jau 1997 m., o 2003 m. įsigaliojus naujam BPK atsirado teisinis pagrindas taikyti šias pažangias metodikas praktikoje. Kartu būtina pažymėti, kad dėl egzistuojančių organizacinių, metodinių ir kitų problemų šis procesinis veiksmas nėra sėkmingai taikomas tiriant nusikaltimus. Pagrindinė mūsų pateiktos koncepcijos idėja ta, jog šiuo metu įvykio vietos tyrimas gali būti trijų lygių: - atskiro įvykio vietos elemento tyrimas; - lokalinės įvykio vietos struktūros tyrimas; - įvykio vietos situacijos tyrimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Įvykio vietos apžiūra; Įvykio vietos tyrimas; Specialistai; Teismo ekspetizė; Metodai; Crime scene observation; Crime scene examination; Specialist; Forensic examination; Method.

ENThe study analyses the reasons for and the justification of the new institute in the Criminal Code of Lithuania – the crime scene investigation. Crime scene investigation has always been considered by scientists and practitioners as one of the most important procedural actions of crime investigation. In time, it was noticed that the traditional conception of crime scene investigation did not meet the demands of practice and prevented the application of modem scientific ideas and technologies in the crime investigation processes. The previous approach, embodied in the old Criminal Code, emphasised the common organisational and fixative aspects of crime scene investigation. Meanwhile the demands of practice required the application of the modem instrumental methods and technologies on crime scene. Such modem methods and technologies allow receiving and investigating information quickly and reliably, creating favourable circumstances for determining the circumstances of crime, and duly using information in crime investigation. The methodological premises of the conception of crime scene investigation were created already in 1997. In 2003, when the new Criminal Code came into force, the legal base for the implementation of such new methods in practice was put in place. However, we should note that this procedural action has not been effectively used in crime investigation because of existing organisational and other problems. The main idea of our proposed conception is that crime scene investigation could have three levels: - investigation of individual crime scene elements; - investigation of the local crime scene structure; - investigation of the crime scene situation.