Stacionarios globos pertvarka Lietuvoje institucionalizmo teorijos požiūriu

LTLietuvoje dabar vykstanti pertvarka yra didelis iššūkis sovietmečiu sukurtai ir iki šiol veikiančiai stacionarios globos sistemai. Nepaisant kritikos dėl žmogaus teisių pažeidimų ir neracionalaus išteklių naudojimo, stacionarios globos paslaugos dažniausiai yra vienintelė alternatyva ilgalaikės globos reikalingiems psichosocialinę negalią ar intelekto sutrikimą turintiems asmenims. Pasitelkus institucionalizmo teoriją, straipsnyje nagrinėjamas sistemos pasipriešinimas pokyčiams ir daromos išvados, kad globos įstaigos siekia išlaikyti turimą galią ir šiam tikslui pasitelkia finansinius, žmogiškuosius ir techninius išteklius, konjunktūrinius ryšius. Taip pat matomas ydingas globos įstaigų funkcionavimo ratas: būtinybė izoliuoti negalią turinčius asmenis argumentuojama jų nesavarankiškumu ir tolerancijos stoka visuomenėje, kartu pačių įstaigų veikla atskiria globos reikalingus asmenis ir slopina jų savarankiškumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Deinstitucionalizacija; Institucionalizmo teorija; Pertvarka; Pertvarka, socialinė globa; Socialinė globa; Deinstitutionalization; Institutional theory; Reform; Social care.

ENLithuania is currently undergoing a reform of the residential care, which is a major challenge for the system of care for persons with disabilities. This system has been formed during the Soviet times and still functions despite criticism for human rights violations and irrational use of financial resources. Currently this is the the only available form of care for persons with intellectual and/or psychosocial disabilities who are in need of a long-term care. Authors of the article employ the institutional theory and analyse resistance of the system to the reform. They conclude that social care organisations aim to keep the existing power and invoke financial, human and technical resources as well as the conjunctive relations. Authors also notice the vicious circle of the institutional functioning, while the necessity to isolate persons with disabilities is justified by lack of their self-support as well as lack of tolerance in the society. In the meantime, the institutions themselves exclude persons with disabilities and reduce their authonomy. [From the publication]

• Artimųjų, globojančių šizofrenija sergančius asmenis, patirtis tenkinant pagalbos poreikį / Alina Petrauskienė, Vilma Kudarauskienė. Socialinis darbas. 2019, t. 17, Nr. 1, p. 6-20.
• A Socio-cultural approach to the importance of community spirit for the elderly in Lithuania / Jautrė Ramutė Šinkūnienė. Wychowanie w Rodzinie. 2022, 26, p. 91-104.
• Deinstitutionalization of the child care system in Lithuania / Jolanta Pivorienė. International journal of child, youth and family studies. 2020, 11, 4.1, p. 121-131.
• Institutional care system transformation: trends and perspectives for the development of child care institutions / Janina Čižikienė. Izglītības reforma vispārizgl ītojošajā skola. 2018, vol. 2, p. 22-35.
• Management of social service organizations and factors of resilience during the extreme situation / Jolita Gečienė. Contemporary research on organization management and administration. 2020, Vol. 8, No. 1, p. 71-80.
• Paauglių, išėjusių iš vaikų globos namų į bendruomeninius globos namus, patirtis / Rita Ilgūnė-Martinėlienė, Viktorija Malachovska. Socialinis ugdymas. 2021, Nr. 1 (55), p. 71-84.
• Protecting Persons with Disabilities in the Baltic States: Empowering by law / Lina Beliūnienė. Legal protection of vulnerable groups in Lithuania, Latvia, Estonia and Poland. Trends and perspectives / edited by Agnė Limantė and Dovilė Pūraitė-Andrikienė. Cham : Springer Cham, 2022. P. 179-199.
• Provision of services in long-term mental health and social care institutions during the COVID-19 pandemic in Lithuania: meeting and overcoming the ocallenges / Rokas Uscila, Dovilė Juodkaitė. Legal protection of vulnerable groups in Lithuania, Latvia, Estonia and Poland. Trends and perspectives / edited by Agnė Limantė and Dovilė Pūraitė-Andrikienė. Cham : Springer Cham, 2022. P. 201-222.
• Psichosocialinę negalią turinčių asmenų deinstitucionalizacija iš ekologinės sistemų teorijos perspektyvos / Rasa Genienė, Eglė Šumskienė, Violeta Gevorgianienė, Jurga Mataitytė-Diržienė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2021, Nr. 22, p. 28-43.
• Socialinės globos įstaigų, teikiančių paslaugas senyvo amžiaus asmenims, darbuotojų požiūris į teikiamų paslaugų kokybę / Jolita Gečienė, Vida Gudžinskienė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2018, Nr. 17, p. 37-56.
• Socialinio darbuotojo darbo turinio pokyčiai teikiant paslaugas bendruomeniniuose vaikų globos namuose vaikams su intelekto ir (ar) psichikos negalia / Vida Gudžinskienė, Lilita Rimkevičė. Social inquiry into well-being 2021, 19, 2, p. 114-133.
• The Opportunities to develop communication and cooperation skills at children's community care homes / Vida Gudzinskiene, Rita Raudeliunaite. Society. Integration. Education 2022, vol. 1, p. 647-657.
• Vaikų savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymasis bendruomeniniuose vaikų globos namuose: vaikų patirčių analizė / Rita Raudeliūnaitė, Vida Gudžinskienė. Pedagogika. 2022, 145, 1, p. 233-257.