Šeimos narių patirtis globojant Alzheimerio liga sergančius artimuosius
LTAlzheimerio liga paveikia visą šeimos sistemą. Artimiesiems tenka spręsti ligonio globos klausimus. Nesant specializuotų paslaugų, dažnai ryžtamasi globoti ligonį namuose. Kokybinis tyrimas, kuriuo siekta atskleisti šeimos narių patirtį globos procese, parodė, kad kartų solidarumo teorijos požiūriu apsisprendimą globoti dažniausiai lemia normatyvinis solidarumas ir nepasitikėjimas globos institucijomis. Artimieji susiduria su dideliais globos iššūkiais ir ne visada pajėgūs juos įveikti patys. Tačiau paslaugų, kurios atlieptų specifinius globėjų poreikius, stinga. Todėl Alzheimerio liga sergančius artimuosius globojantys šeimos nariai, nepaisant didelio socialinės pagalbos, informacijos ir psichologinės paramos poreikio, lieka ,,nematomi“ paslaugų sistemai. Šiuo požiūriu didelę reikšmę įgyja funkcinis šeimos narių solidarumas, suponuojantis paramos mainus sudėtingomis globos situacijomis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Alzheimerio liga; Kartų solidarumas; Neformalūs globėjai; Socialinės paslaugos; Šeimos sistema; Alzheimer disease; Family system; Informal caregivers; Intergenerational solidarity; Social services.
ENAlzheimer's disease affects the entire family system. Relatives have to deal with patient care issues. In the absence of specialized services, it is often resolved to patronize the patient at home. A qualitative research that sought to reveal the experiences of family members in the care process showed that, in terms of solidarity theory, decision-making is often the result of normative solidarity and distrust of care institutions. Families face major challenges in custody and are not always able to overcome them themselves. However, there is a shortage of services that will respond to the specific needs of carers. As a result, close family support for Alzheimer's, despite the huge need for social support, information and psychological support, remains invisible to the system of services. In this respect, the functional solidarity of family members, which implies the exchange of support for complex custody situations, is of great significance.
- Apsisprendimas imtis globėjo vaidmens ir tęsti globą šeimoje: neformalių globėjų perspektyva / Jūratė Charenkova. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2022, Nr. 25, P. 60-61.
- Artimųjų, globojančių šizofrenija sergančius asmenis, patirtis tenkinant pagalbos poreikį / Alina Petrauskienė, Vilma Kudarauskienė. Socialinis darbas. 2019, t. 17, Nr. 1, p. 6-20.
- Bendruomenės slaugytojo veiklos patirtys su sergančiuoju demencija ir jo artimaisiais / Vilija Vaikasienė, Vitalija Gerikienė. Sveikatos mokslai. 2021, t. 31, Nr. 2, p. 174-182.
- Neformalios pagyvenusių asmenų globos namuose priežastys: žvilgsnis į globėjų patirtį / Jolita Junevičienė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2018, Nr. 17, p. 7-20.
- Qualitative research of informal caregivers’ personal experiences caring for older adults with dementia in Lithuania / Ausrine Kontrimiene, Jolanta Sauseriene, Aurelija Blazeviciene, Gediminas Raila, Lina Jaruseviciene. International journal of mental health systems 2021, 15, 12, 1 pdf (20 p.).
- Šeimos globėjų, prižiūrinčių negalę turinčius asmenis, gyvenimo pokyčiai ir pagalbos galimybės: patirčių analizė / Viktorija Piščalkienė, Rasa Juozapavičienė, Dalė Smaidžiūnienė, Diana Nemčiauskienė, Vilma Rastenienė. Sveikatos mokslai. 2017, t. 27, Nr. 6, p. 33-41.
