Wierność wobec rzeczy
LTStraipsnyje aptariamos lenkų ir lietuvių rašytojo bei poeto Czesławo Miłoszo (1911–2004) knygose "Pavergtas protas" (Zniewolony umysł) ir "Ulro žemė" (Ziemię Ulro) analizuojamos problemos bei aiškinamas šios kūrinius jungiantis ryšys. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šie du kūriniai neturi nieko bendro, jie parašyti skirtingais laikotarpiais ir juose nagrinėjamos skirtingos problemos. Miłoszo indėlis į sovietologijos tyrimus yra labai didelis. "Pavergtame prote" pristatomos ir analizuojamos pasirengimo priimti naują religiją priežastys yra psichologinės, socialinės ir politinės. Autoriaus žodžiais tariant, šios knygos rašymas kėlė katarsį, o skaitytojai jaučia ypač stiprią intelektualinę energiją. Dienoraštyje "Medžiotojo metai" (Rok myśliwego) Miłoszas pabrėžia, kad "Ulro žemė" yra "Pavergto proto" tęsinys ir gilinimasis į ten keliamus klausimus. "Ulro žemėje" nagrinėjami pavergimo ir proto išlaisvinimo, liizijos ir tikrovės santykis, tačiau kitokioje perspektyvoje nei "Pavergtame prote". Miłoszo domėjimasis pozityvios laisvės fenomenu yra nuolatinis, tačiau jo visiškai nedomino liberalios laisvės ir tipiškos amerikietiškos laisvės fenomenai. Autorius teigė, kad pagrindinė ir svarbiausia žmogaus kova vyksta ontologiniame, o ne ekonominiame ar politiniame lygmenyje. Ne metafiziniai, o politiniai pasirinkimai yra antraeiliai. Realizmo imperatyvas labai aiškiai jungia Miłoszo kūrinių "Pavergtas protas" ir "Ulro žemė" idėjinį pagrindą. Taip pat kūrinius jungia ir rusų rašytojo Fiodoro Dostojevskio fenomenas.Reikšminiai žodžiai: Fiodoras Dostojevskis; Ideokratija; Ketmanas; Lenkų literatūra; Lietuvos lenkų literatūra, XX a.; Pavergtas protas; Religinė vaizduotė; Sovietologija; Totalitarizmas; Ulro žemė; Česlovas Milošas; Czeslaw Milosz; Fyodor Dostoevsky; Ideocracy; Ketman; Polish literature; Polish literature of Lithuania, 20th century; Religious imagination; Sovietology; The Captive Mind; The Land of Ulro; Totalitarianism.
