LT1939 m. spalio 10 d. Lietuvai ir Sovietų Sąjungai pasirašius savitarpio pagalbos sutartį, Lietuvai buvo perduotas Vilnius ir Vilniaus kraštas. Čia Lietuvos centrinė valdžia susidūrė su skaitlinga, politiškai aktyvia žydų bendruomene. Straipsnyje tiriama, kaip pasikeitė šios bendruomenės padėtis po Vilniaus prijungimo prie Lietuvos 1939 m. Daugiausia remiamasi tarpukario Lietuvos ir Lenkijos teisiniais šaltiniais ir administraciniais dokumentais. Galima konstatuoti, kad tarpukariu Lenkijos ir Lietuvos žydų savivaldos raida buvo ganėtinai skirtinga. Lenkijoje buvo susiformavusi stipri žydų savivaldos organizacija. Tuo tarpu Lietuvoje žydų savivalda susidūrė su griežta centrinės valdžios kontrole. Vilniaus krašte iki 1939 m. spalio galiojusius Lenkijos įstatymus po krašto prijungimo prie Lietuvos pakeitė šios valstybės įstatymai. Dėl to Vilniaus žydų bendruomenės savivaldos institucija kehilah turėjo būti perrinkta, o jos veikimo taisyklės pakeistos. Tai sukėlė šios institucijos narių nepasitenkinimą ir vertė ieškoti senosios tvarkos išsaugojimo būdų. Tačiau jų pastangos buvo nesėkmingos. Lietuvos centrinė valdžia nenorėjo leisti funkcionuoti stipriai žydų savivaldos institucijai ir autonomijai, nes bijojo, kad tokių pačių sąlygų norės ir kitos Vilniaus krašto tautinės bendrijos. Kita vertus, valdžia siekė kiek įmanoma labiau niveliuoti visuomenę ir išvengti partikuliarizmo tendencijų. Valdžios iniciatyva suvienodinti Vilniaus krašto ir visos Lietuvos žydų padėtį ir pertvarkyti Vilniaus žydų turto valdymą sukėlė tik dar didesnį kehilah narių nepasitenkinimą.Reikšminiai žodžiai: Vilna kehilah; Vilniaus kraštas; Vilniaus krašto grąžinimas Lietuvai; Vilniaus regionas; Įjungimas; Žydai; Žydų autonomija; Žydų bendruomenė; Jewish autonomy; Jewish community; Jews; Lithuania; The transfer of Vilnius district into Lithuania; Turning on; Vilna kehilah; Vilnius district; Vilnius region.