Jėgos ir galios diferenciacija lietuviškajame socialiniame darbe su socialinės rizikos šeimomis
LTJėgos ir galios diferenciacija nagrinėta ne vieno autoriaus. Anot H. Arendt, jėga pasireiškia savęs eksponavimu ir save palaiko nuolat rodydamasi ir sukeldama baimę. Galia, atvirkščiai, slepiasi. Galia – išmintingųjų pastangos, leidžiančios neeikvoti energijos kovai, kontrolei ir griovimui, o telkiančios visuomenės narius bendradarbiauti, dalytis savo pasiekimais ir skirti energiją kūrybai ir gyvenimui tobulinti. Straipsnyje pateikiama jėgos ir galios skirtumo raiška per kokybinio tyrimo apie socialinio darbuotojo vaidmenį bendruomenėje analizę. Išlikimo visuomenėje susiformavę socialiniai darbuotojai ir klientai sunkiai skiria jėgą nuo galios. Galios prigimtis socialinė, neatsiejama nuo pasitikėjimo santykio formavimo. Socialinis darbas, grindžiamas jėga, bet ne galia ir įgalinimu, neatitinka savo esmės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Galia; Išlikimo visuomenė; Jėga; Įgalinimas; Empowerment; Force; Power; Survival society.
ENThe differentiation of force (strength, violence) and power was analysed by many authors. According to H. Arendt, force manifests itself through exhibiting itself, and supports itself through constant exposing and inducing fear. Power, on the contrary, hides. Power allows to spare energy from fight, control and destruction, and rather helps to mobilize the members of society to collaborate, to share achievements, and to direct energy to creation and improvement of life. In the post-totalitarian society, with the movement from tradition to survival values (Inglehart), strength and force become dominant values; this shift influences social work as well. In the article, qualitative data of the role of Lithuanian social workers working with families at risk were analysed in order to recognize manifestations of force and/or power. Mostly manifestations of force were recognized. Social workers, experiencing the pressure of employers, of controlling organizations and of the society, often use force when they try to help the clients: they start work with the family together with Child Rights protection agency that represents force, they seek fast results, and they do not devote time for starting the relationship. When seeking the results, the social workers either subjugate the clients to fulfil the requirements (the clients do not object, but give up more and more of their responsibilities), or fight with the clients (the clients do not let the workers in, they quarrel, disagree). Such tiring relationships can last for a long time, without an improvement in the family situation; everybody feels powerless. The position of force, without notice and reflection from the side of the social worker, makes him/her into a social policeman. Meanwhile the nature of power is social; power is inseparable from forming the trusting relationship.Social work, based on force, but not on power and empowerment, contradicts its essence. Therefore differentiating power and force might become an important tool of reflection for social workers. [From the publication]
- Įvertinimo teorija grįsto modelio taikymas įgyvendinant socialinį darbą su socialinės rizikos šeimomis / Vida Gudžinskienė, Rimvydas Augutavičius, Justina Višnevskienė. Socialinis darbas. 2016, t. 14, Nr. 1, p. 21-39.
- Socialinio darbo, kaip pagalbos žmogui profesijos, raidos aspektai / Vanda Kavaliauskienė. Acta paedagogica Vilnensia. 2005, t. 15, p. 230-239.
- Social worker's help in restoring human dignity / Akvilė Virbalienė. Sveikatos ir socialinių mokslų taikomieji tyrimai: sandūra ir sąveika 2015, vol. 12, iss. 1, p. 33-45.
- Vertybiniai pokyčiai Lietuvos visuomenėje : nuo tradicinių link sekuliarių – racionalių vertybių / Rūta Žiliukaitė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2007, Nr. 1 (19), p. 116-130.
