Miłosz i Francja: fascynacja czy idiosynkrazja?

LTStraipsnyje apžvelgiamas lenkų ir lietuvių rašytojo bei poeto Czesławo Miłoszo (1911–2004) gyvenimo epizodas Prancūzijoje ir jo kūrybos santykis su prancūziška kultūra. Pirmą kartą Paryžiuje Miłoszas lankėsi 1931 m. Jau 1934–1935 m. laiškuose iš Paryžiaus juntamas poeto nusivylimas Europos kultūros sostine. Miłoszas kėlė poezijos esmės ir poezijos transformacijos klausimus. Domėjosi prancūzų poetų simbolistų siūlomu poetinės evoliucijos keliu, reikšmingos įtakos turėjo pažintis ir bendravimas su poetu bei tolimu giminaičiu Oskaru Milašiumi. Esė rinkinys "Šiuolaikinės legendos" (Legendy nowoczesności) užbaigė pirmąjį Miłoszo kontaktų su Prancūzija etapą, nors jo dėmesio centre visuomet buvo poezija. Poeto literatūrinei vaizduotei reikšmingos įtakos turėjo ir prancūzų poeto Stéphane Mallarmé kūryba, joje įžvelgtas kalbinis subjektyvumas ir kalbinė revoliucija. 1951 m. Miłoszui būnant Paryžiuje, pastarasis jau nepriminė Europos kultūros sostinės. Poetas pradėjo intensyviai bendradarbiauti su žurnalu "Preuves", prancūzų kalba čia skelbė savo kūrybą, sulaukė daug reakcijų prancūzų spaudoje. "Pavergtas protas" sulaukė ypač daug atsiliepimų. Totalitarinės patirties kartumas paradoksaliai gilino pasipiktinimą Vakarais. Miłoszas provokavo klausti, ką mums gali pasiūlyti Vakarai? Laisvė nuo kažko yra daug, bet ji yra daug mažiau nei laisvė kažko link. Miłoszą jaudino Vakarų ir Rytų nesugebėjimas rasti kompromisą. Miłoszas vis dar buvo poetas, tačiau dialektinis požiūris į pasaulį kreipė jį dialogo su prancūzų mąstytojais link. Visgi Miłoszas niekada netapo absurdo filosofijos adeptu.Reikšminiai žodžiai: Autoritetai; Kūryba; Liudijimai; Prancūzija (France); Ryšiai; Savitumas; Susižavėjimas; Česlovas Milošas; Authorities; Creativity; Czeslaw Milosz; Fascination; France; Peculiarity; Relations; Testimonies.