Lenkijos lietuvių švietimas po Antrojo pasaulinio karo

LTTautinės mažumos trukdė įgyvendinti pokario Lenkijos tautinės valstybės politinius siekius, todėl jas siekta arba iškeldinti, arba asimiliuoti. Kompaktiškai gyvenamoje lietuvių teritorijoje Lenkijoje, Suvalkų krašte mokyklos pradėtos organizuoti 1944 metais. Iš pradžių lietuvių vaikai galėjo lankyti tik lenkiškas mokyklas. 1951/52 mokslo metais lietuvių vaikai pradėjo mokytis lietuvių kalbos kaip dalyko, o nuo 1952 metų rudens pradėjo darbą pirmos keturios mokyklos su lietuvių dėstomąja kalba. Lietuviai buvo viena paskutiniųjų pokario Lenkijos tautinių mažumų, kuriai valstybė leido kurti mokyklas gimtąja kalba. 1954/55 m. m. penkiose, 1957/58 m. m. aštuoniose, 1960/61 m. m. devyniose pagrindinėse mokyklose buvo mokoma lietuvių kalba. Seinų valsčiaus Krasnagrūdos mokykloje lietuvių kalba mokyti pradėta tik 1988 m., o Krasnave - 1998, Punsko žemdirbystės pagrindų mokykloje - 1992 m. Išskirtinis yra Punsko licėjaus fenomenas. Komunistinės Lenkijos sukurtas lietuviškų mokyklų tinklas su nedideliais pakitimais gyvavo iki 1999 m. Naujas Lenkijos lietuvių bendruomenės gyvavimo etapas prasidėjo Lietuvai ir Lenkijai tapus Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės narėmis. 1957 metais įsikūrusi Lietuvių visuomeninė kultūros draugija(LKVD) savo veiklos vienu svarbiausiu prioritetu laikė įvairiapusį lietuvių švietimo gerinimą ir dėjo daug pastangų lietuviško švietimo plėtrai krašte. Rūpinosi lietuviškų mokyklų tinklo plėtra, lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos mokymo programų ir vadovėlių, kvalifikuotų mokytojų rengimu, mokyklų statyba.Reikšminiai žodžiai: Tautinės mažumos; Lenkijos lietuviai; Mokyklos; National minorities; Lithuanians in Poland; Schools.

ENNational minorities hindered to implement the postwar political strivings of the national state of Poland therefore attempts were made to thrust them out or assimilate them. In the Lithuanian territory of Poland, i. e. the Suwalki area, schools were commenced to be organized in 1944. Initially the Lithuanian children could only attend Polish schools. In the school year 1951/52 they started to learn the Lithuanian language as a subject and starting from autumn of 1952 the first four Lithuanian schools commenced their activities. Lithuanians were among the last national minorities of the postwar Poland, to which the state permitted to found schools, in which the national language would be used. The Lithuanian language was used for teaching in five comprehensive schools in 1954/55, in eight in 1957/58 and in nine schools in 1960/61. Lithuanian was commenced to be used as the teaching language in the school of Krasnogruda of Sejny County only in 1988, in 1998 in Krasnowo and in 1992 in the Punsk Agriculture School. The phenomenon of the lyceum of Punsk is an exceptional one. The network of Lithuanian schools, developed in the Communist Poland, with insignificant changes, was in existence till 1999. The new phase in the life of the Lithuanian community of Poland commenced after both Lithuania and Poland became member states of the European Union and the Schengen Area. The Lithuanian Social Culture Association, which was founded in 1957, considered versatile improvement of education of Lithuanians among the most important priorities of its activities, made significant attempts for the purpose of development of education in the land, took care of development of the network of Lithuanian schools, preparation of programmes and handbooks of the Lithuanian language and history, training of qualified teachers and building of schools.