Semiotics of guilt in two Lithuanian literary texts

LTTyrimo idėją inspiravo semiotiko J. Lotmano teorija, interpretuojanti baimę ir gėdą kaip svarbiausius visuomenės elgseną reguliuojančius mechanizmus Nagrinėdama A. Škėmos apysaką (1961) ir R. Gutausko romaną (2000), straipsnio autorė siekia aprašyti kitą semiotinį mechanizmą - kaltę ir atgailą. Pagal rekonstruojamą gelminę apysakos "Izaokas" koncepciją už lietuvio patrioto karo pradžioje įvykdytą žydo žmogžudystė lygiai atsakingas ir pats veikėjas, ir juo manipuliuojanti minia, naujomis galios sąlygomis pradėjusi siekti vertybių, kurios paneigia idealus ir etinius principus, kurias šimtmečiais gyveno lietuvių tauta. Škėmos apysakoje nepriklausomos Lietuvos moralinė sistema demistifikuojama kaip tuščių ženklų rinkinys, neapsaugantis nuo masinės psichozės ir prigimties impulsų. Romano Šešėliai nagrinėjime susitelkiama į pagrindinių veikėjų - mirštančio lietuvio ir jo nužudyti ruso karininko - dialogą ir jame atpažįstamą kaltės vs atgailos mechanizmą, ryškinamas "pasislėpusio" autoriaus požiūris į istorines nesantaikos priežastis, moralinių ideologinių sistemų skirtumus, lemiančius tarpasmeninius susidūrimus. Bendras vertybinis pagrindas išryškėja veikėjų pokalbiuose apie gamtą ir krikščionybę, svetimumo poliui atstovauja Rusijos imperijos ir sovietų valdžios vertybinė sistema, į kurią įtraukiama ir kazokų kultūrinė tradicija. Prieinama prie išvados, kad abu aptarti romanai įkūnija skirtingus visuomenės laisvėjimo modusus: Škėmos atveju tai pastanga išsivaduoti iš kaltės komplekso ir permastyti savo istoriją, Gutausko - rusų kaltės prieš lietuvių tautą įvardijimas ir sykiu kova su rusofobija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kaltės semiotika; Antanas Škėma; Leonardas Gutauskas; Kultūros kodas.

ENThe idea of the article was suggested by Lolman's theory about two basic mechanisms of social behaviour - fear and shame, The presented paper aims at highlighting two other mechanisms of such kind - guilt and repentance. The novella Isaac (1460-61) by Antanas Škėma, the Lithuanian writer in exile, is about a Lithuanian patriot who kills a Jew called Isaac during the years of German occupation. The author's fundamental conception implies that the real perpetrator of crime is not a separate individual hut the crowd representing the values of the society. Škėma's interpretation of history demystifies the moral system in the inter-war Lithuania and proves it to be a collection of futile signs that fail to prevent society from falling into mass psychosis and following primitive impulses. The other Lithuanian novel, Leonardas Gutauskas' Šešėliai (Shadows) written in 2000, focuses on the tense relationships between Lithuanians and Russians, suggesting that there are several moral systems determining the concepts of guilt-repentance. The Christian agricultural society embodies the ethics of individual responsibility. The domination of the Russian ethic code is associated with the separation of Churches and the strengthening of the Orthodox Church. A moral .system based on harmony and aiming to reconcile the guilty and the innocent comes across as a sought ideal. Both novels discussed exemplify different modes of a liberating society. The first one is an account of the society's effort to become free of the guilt complex and rethink its history. The second one articulates the guilt of the Russian nation against Lithuanians and lights russophobia at the same time. [From the publication]