Vakarinių vakarų aukštaičių tarmių kirčiavimo sistemos atspindžiai lietuvių bendrinės rašomosios kalbos istorijoje : tyrimo metodika

LTGretinant lietuvių ir latvių kalbų kirčiavimo duomenis, neretai paaiškėja, kad dabartinio lietuvių kalbos ploto vakarų arealo (žemaičių, v. Aukštaičių ar vakarinių p. Aukštaičių) kirčiavimo variantai dažnai nesutampa su atitinkamais latvių ir net lietuvių rytų aukštaičių kirčiavimo variantais. Tyrimo pagrindu pasirinktas F. Kuršaičio žodynas. Iš jo išrinkti savitesnio kirčiavimo žodžiai ir suskirstyti pagal darybos tipus. Surinkta medžiaga rodo, kad lietuvių ir latvių kalbose daugiau įvairuoja vardažodžių, ne veiksmažodžių, kirčiavimas. Todėl manoma, kad veiksmažodžio kirčiavimo sistema galėjo susiformuoti anksčiau – dar baltų prokalbės laikais. Išrinkti iš Kuršaičio žodyno pavyzdžiai lyginami su senųjų lietuviškų R. Prūsijos raštų ir iki šiol gyvuojančių vakarų aukštaičių kauniškių šnektų duomenimis. Taigi vakarinių vakarų aukštaičių šnektų istorijai duomenų teikia ne tik senieji raštai, bet ir mūsų laikais leisti žodynai – „Zietelos šnektos žodynas“ (1998) ir „Zanavykų šnektos žodynas“ (2003). Abu minėti žodynai – labai svarbūs vakarų arealui šaltiniai: jie gali liudyti, kaip išplitę galėjo būti Kuršaičio pateikti kirčiavimo variantai. O juos sugretinus su Kleino, Ruigio, Milkaus, Donelaičio raštų kirčiavimo variantais, atsirastų galimybė pamatyti, kokie kirčiavimo pokyčiai vyko lietuvių kalbos ploto vakariniame areale nuo XVIII a. Iki mūsų laikų. Taigi lietuvių kalbos ploto vakarų arealo šnektų kirčiavimo ypatybės šiuo metu tiriamos istoriniu požiūriu, taikant morfologinės akcentologijos principus, iki šiol būdingus tik sinchroniniams lietuvių kalbos kirčiavimo sistemos aprašams.Reikšminiai žodžiai: Vakarų aukštaičiai kauniškiai; Lietuvių bendrinė kalba; Žymėtoji priegaidė; Cirkumfleksas; Cirkumfleksinė metatonija.

ENThe comparison of Latvian and Lithuanian stress data quite often shows that the stress variants of the western area of Lithuania frequently do not coincide with respective Latvian or east Aukštaitian stress variants. Kuršaitis’ dictionary was chosen as a basis for the analysis. The data shows that in Lithuanian and Latvian the stress of nominal speech parts is more diverse than the stress of verbs. It is believed that the stress system of verbs might have developed earlier – in the times of the Aistian mother-tongue. The examples from Kuršaitis’ dictionary are compared with the data of old Lithuanian writings from east Prussia and still existing west Aukštaitian Kauniškiai dialects. Thus, data for the history of west Aukštaitian dialects are provided not only by old writings, but also contemporary dictionaries: “Dictionary of Zietela Dialect” and “Dictionary of Zanavykai Dialect”. The dictionaries are important sources for the western area: they may prove the spread of stress variants presented Kuršaitis. Moreover, their comparison with stress variants in the works of Kleinas, Ruigio, Milkus and Donelaitis would provide the possibility of viewing the stress changes in the western area of Lithuania since the 18th century. Thus, nowadays the stress peculiarities of western dialects of Lithuanian are analysed historically, applying morphological principles of accentology that up until now were characteristic only of synchronic descriptions of stress in Lithuanian.