LTTotorių versti rankraščiai yra itin įdomūs tarpdisciplininiams tyrimams. Jie atsirado Lietuvos ir Lenkijos musulmonų, kurie gyveno kaip diaspora krikščioniškoje erdvėje, daugiakultūrinėje ir daugiakalbėje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau – LDK), tarpe. Ši aplinka turėjo įtakos įvairiapusei totorių raštijos genetikai, lėmė ir chronologiškai ir geografiškai skirtingus kalbų, vartotų Lenkijos–Lietuvos–Baltarusijos pasienyje, literatūros bruožus. Randama sąsajų tarp LDK totorių raštijos ir Renesanso laikotarpio Biblijos vertimų į lenkų kalbą, o Korano vertimo tradicijos atsispindi tokiuose darbuose, kaip antai tiurkiški tefsyrai. Maža to, galima nustatyti bendrus totorių raštijos ir viduramžių biblinės ar psalmynų literatūros bruožus. Vienas seniausių Lietuvos ir Lenkijos musulmonų raštijos paminklų yra Alytaus tefsyras (1723 m.). Šiame straipsnyje filologiniu aspektu analizuojami visi šio rankraščio sluoksniai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Diachroninė ir lyginamoji kalbotyra; Diachroninė ir lyginamoji lingvistika; Kalbų įvairovė Lenkijos–Lietuvos–Baltarusijos pasienyje; Kitabo tyrimai; Teologinė lingvistika; Vertimų tyrimai; Diachronic and comparative linguistics; Kitab studies; Language variety spoken at the Polish-Lithuanian-Belarusian borderlan; Language variety spoken at the Polish-Lithuanian-Belarusian borderland; Theolinguistics; Translation studies.
ENTatar translation manuscripts are an extremely interesting subject of interdisciplinary research. They originated in the multicultural and multilingual Grand Duchy of Lithuania (hereinafter referred to as GDL) among Lithuanian and Polish Muslims who lived in a diaspora in Christian surroundings, which had influence on the multifaceted genetics of the Tatar literature, including chronologically and geographically diverse features of the language variety spoken at the Polish-Lithuanian-Belarusian borderland, the connection between the literature of GDL Tartars and Renaissance translations of the Bible into the Polish language, and the Quranic translation tradition reflected in such works as Turkish tafsirs. Moreover, it is possible to indicate common features of Tatar writings and medieval Bible and Psalter literature. One of the oldest monuments of Lithuanian and Polish Muslim literature is the tafsir of Alytus (1723). This paper is a philological study of all language layers of this monument. [From the publication]