LTStraipsnyje pristatomi kito vaizdavimo ypatumai Simono Daukanto „Būde senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“. Kitas gali būti suvokiamas per kūrybinius santykius, bet dažniausiai jis vaizduojamas kaip priešas. Priešas atstovauja kitam – nepažiniam ir grėsmingam – pasauliui. Kraštutinė priešiškumo lietuviui pozicija – tai kryžiuočiai. Priešo įvaizdis kuriamas arba per stereotipinius bruožus, arba per savarankiškus prasminius (paprastai neigiamus) elementus. Tačiau S. Daukanto tekstas netampa šovinizmo manifestu – kitos tautos smerkiamos ne tautiniu pagrindu, bet įvertinant jų veiksmus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Simonas Daukantas; "Kitas"; "Alter"; "Alius"; 19 amžius; Simonas Daukantas; 19th century; "Other"; "Alter"; "Alius".
ENThe article deals with the specific features of other’s portrait in Simonas Daukantas’ “The Character of the ancient Highlanders and Samogitians”. There is possibility of creative synthesis between us and other, however, the latest is usually understood as an enemy. The enemy represents another system – the world of vagueness and danger. The extreme position of estrangement is the position of crusader. The enemy is pictured in one of two ways: either stereotypic or creative (using mostly negative semantic elements). Despite the obviuos patriotic mood of S. Daukantas’s text it is not chauvinistic – other nations are criticized only if they act dishonourably. [From the publication]