LTStraipsnyje pristatoma vieno lietuvių subdialekto, šiaurės žemaičių kretingiškių, situacija, siekiant atskleisti šio subdialekto sociokultūrinės tapatybės dėmenis – tarmės gyvybingumą ir jį lemiančius veiksnius: tarmės vartojimo sritis, infrastruktūrą, dominuojančią ideologiją, vertybinį požiūrį. Straipsnyje aiškinamasi, ar įmanomas vienu subdialektu kalbančios bendruomenės kultūrinės ir kalbinės tapatybės tęstinumas globalizacijos sąlygomis. Tyrimas grindžiamas geolingvistikos metodologija – dinamiškosios erdvės, heterogeniškos kalbinės bendruomenės ir dialekto kontinuumo samprata. Siekiant išlaikyti sociokultūrinę tapatybę, ypač svarbios ideologinės nuostatos ir tų nuostatų sklaidos mechanizmas, apimantis bendruomenių veiklą, simbolinę atributiką (herbas, vėliava, pasas), rašytines dialekto praktikas, žodinę meninę kūrybą, žiniasklaidą. Tirtojo subdialekto gyvas vartojimas tiek izoliuotajame, tiek solidarumo, tiek instrumentiniame domenuose leidžia tikėtis jo gyvybingumo bei subdialekto vartotojų sociokultūrinio identiteto tęstinumo. Tokią mintį paremia tyrimo metu nustatytos visų kartų respondentų grupėse dominuojančios teigiamos nuostatos. Sociokultūrinės tapatybės tęstinumui didelės įtakos turi infrastruktūros pokyčiai. Administracinis mažų miestelių, gyvenviečių, kaimų pertvarkymas naikinant mažesnes mokyklas, bibliotekas, kultūros centrus, gydymo įstaigas ir perkeliant jas į stambesnius administracinius centrus labai neigiamai paveikė nedidelių bendruomenių materialinį ir dvasinį gyvenimą, paskatino migracijos procesus ir daugelį kitų (psicho)socialinių reiškinių.Reikšminiai žodžiai: Šiaurės žemaičiai kretingiškiai; Tarmė; Bendrinė kalba; Geolingvistika; Sociolingvistika; Domenas; Northern Samogitians of Kretinga; Dialect; Standard language; Geolinguistics; Sociolinguistics; Domain.