LTHalės Frankės įstaigose saugomame rankraštiniame vokiečių–lietuvių kalbų žodyne, kuris pagal savo nurašytoją vadinamas Richterio žodynu, buvo aptikta apie 10 kuronizmų, t. y. leksemų, kurios skirtinos Kuršių nerijos kuršininkų kalbai. Šių kuronizmų įtraukimas į žodyną gali būti aiškinamas žodyno originalo bei nurašytojo Johano Richterio kilme iš Klaipėdos. Šie iki šiol mokslo beveik nepastebėti Prūsijos lietuvių rankraštinės leksikografijos, kuriai priklauso vad. R ichterio žodynas, kuronizmai turi keleriopą reikšmę. Pirmiausia jais dokumentuojami Kuršių nerijos kuršininkų kalbos faktai, kurių nėra gausiai paliudyta. Be to, jų egzistavimas rankraštiniuose lietuvių–vokiečių kalbų žodynuose – be vad. Richterio žodyno, kuronizmų rasta ir vad. Krauzės žodyne – gali būti lietuvių ir kuršininkų kalbų kontaktų liudininkas. Kadangi šiuos kontaktus galima regioniniu požiūriu lokalizuoti (t. y. Kuršių marios ir Klaipėda), rastieji kuronizmai yra svarbus požymis, leidžiantis apibrėžti minėtųjų žodynų sudarymo vietą ir priskirti spėjamam autoriui bei nurašytojui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kuronizmai; Mažosios Lietuvos žodynas; Kalbų kontaktai; Curonisms; Dictionary of Lithuania Minor; Language contact.
ENThis article focuses on Curonisms, i.e. words originated from Latvian based dialects spoken on the Curonian Spit and to the north of Klaipėda until 1945, which were encountered in the so-called German-Lithuanian Richter-Wörterbuch from the 18th century. These hitherto widely neglected Curonisms have been identified on the basis of the Deutsch-Kurisches Wörterbuch by Richard Pietsch, Kurisches Wörterbuch by Paul Kwauka and Richard Pietsch, the LKŽe and the Lettisch-deutsches Wörterbuch by Karl Mühlenbachs and Jānis Endzelīns. [From the publication]