Oficialiųjų elektroninių dokumentų valdymo ir jų formatų teisinio reglamentavimo aspektai Lietuvoje

LTSiekiant valdyti elektroninius dokumentus itin svarbi valstybės politika dokumentų ir archyvų valdymo srityje, taikomi modeliai, pasitelkiamos informacinių ir ryšių technologijos (IRT). 2016 m. sausio 11 d. sukako 10 metų nuo pirmųjų Elektroninių dokumentų valdymo taisyklių paskelbimo Lietuvoje, o tai skatina nustatyti teisinio reglamentavimo vaidmenį elektroninių dokumentų valdyme. Nuo 2016 m. liepos 1 d. Europos Sąjungoje taikomas eIDAS reglamentas, apibrėžiantis elektroninio dokumento, elektroninio parašo ar spaudo sąvokas, kurios turi įtakos ir elektroninių dokumentų reglamentavimui Lietuvoje. Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymą, Lietuvos vyriausiasis archyvaras dalyvauja formuojant valstybės politiką dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo srityje ir ją įgyvendina, todėl svarbu tirti sprendimus, priimtus dėl oficialiųjų elektroninių dokumentų formatų, įvertinant elektroninių dokumentų bei elektroninės formos dokumentų santykį Lietuvoje. Straipsnyje, remiantis teisės sistemine analize, archyvų srities tyrėjų publikacijomis ir kitais šaltiniais, analizuojamas oficialiųjų elektroninių dokumentų valdymo reglamentavimas Lietuvoje bei identifikuojama jo problematika. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Elektroninis dokumentas; Oficialusis elektroninis dokumentas; Elektroninės formos dokumentas; Skaitmeninis dokumentas; Dokumentų valdymas; Nacionaliniai archyvai; Teisinis reglamentavimas; Electronic document; Official electronic document; Document in electronic form; Digital document; Document management; State archives; Legal regulation; Lithuania.

ENIn 2006, the Regulations for Electronic Document Management came into force in Lithuania and started to be applied in the public sector. These regulations define the concept of electronic documents and provide a model for their management. Shortly afterwards, the description of requirements for specifications with regard to electronically signed documents was adopted, and both the first electronic document (equalled to manuscripts) specification, ADOC-V-1, and the electronic document (read by computer) specification MDOC-V-1 were published. Public institutions in Lithuania started implementing document management systems and faced challenges in relation to the application of electronic signatures. The year 2016 marks the 10th anniversary of the application of regulations for electronic document management. This article examines the legal regulation of official electronic document management in Lithuania, including the set of formats for such documents. The relationship between official electronic documents and electronically produced ones is also defined. The terms “an electronic document” and “a document in electronic form” are used in Lithuanian legal acts. However, the content of these terms is different, and this raises certain issues with regard to the interpretation and application of legal provisions. The exchange of electronic documents plays an important role in the development of the uniform practice of electronic document management in state and municipal institutions, and in other agencies and enterprises. The specifications for official electronic documents ensure coordination at the level of documents (in terms of their formats). However, in the Lithuanian legal system, the coordination of electronic document forms and the exchange of different formats for official electronic documents is not ensured. This article therefore suggests introducing appropriate changes to legal regulation.Electronic documents enhance the interdisciplinary and inter-institutional nature of archives. There is a need to evaluate the management of these documents by employing theoretical and methodological provisions pertaining to various scientific fields. Electronic documents are to be investigated from the perspective of legal theory, information technologies, and archival science, which includes document management. Aside from paper documents, and video and audio recordings, the national archives started accumulating digital documents – those born digitally and digitalised ones, including information from Internet websites. The aim is to enable the Lithuanian archives to accept storage not only of documents (irrespective of the way they were produced), but also information systems data with a persistent (archival) value. The paper suggests that Lithuanian state archives, as well as the whole area of document and archive management, should be oriented towards a broader activity discourse. [From the publication]

• Elektroninė forma ir elektroninis parašas: Lietuvos teisinė bazė globaliame kontekste / Agnė Kalinauskaitė. Teisės problemos. 2012, Nr. 1 (75), p. 66-97.
• Elektroninio parašo ir laiko žymos įtaka elektroninių sutarčių apsaugai / Tadas Limba, Lina Novikovienė. Socialinės technologijos. 2012, Nr. 2 (2), p. 483-501.
• Elektroninis sveikatos įrašas ir teisinė aplinka: esama situacija bei problemos / Darius Štitilis. Sveikatos politika ir valdymas. 2014, Nr. 1 (6), p. 63-79.
• Valstybės dokumentinis paveldas dokumentų ir archyvų valdymo aspektu / Daiva Lukšaitė. Knygotyra. 2012, t. 58, p. 160-180.