Parabolės dialogiškumas XX–XXI amžiaus prozoje

LTParabolės žanro tradicija žinoma bene nuo literatūrinės kūrybos ištakų. Kaip meninis vaizdavimo principas paraboliškasis pasaulėvaizdis savitai atgimsta ir įsitvirtina pasaulinėje XX a. literatūroje ir mene. Paraboliškosios pasaulėkūros ženklų galima įžvelgti ir XX–XXI a. lietuvių prozoje – Ričardo Gavelio, Sauliaus Tomo Kondroto, Jolitos Skablauskaitės kūryboje. Straipsnio tikslas – analizuoti moderniosios parabolės dialogiškumą ir palyginti tradicinės bei moderniosios parabolės bruožus. Remiamasi hermeneutine metodologija, Michailo Bachtino polifonijos ir karnavališkumo teorijomis, egzistencializmo filosofija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Parabolė; Dialogiškumas; XX-XXI amžiaus proza; Hermeneutika; Karnavališkoji literatūra; Egzistencializmas; Polifonija; Alegorija; Parable; Dialogism; Prose of 20-21th century; Hermeneutic; Carnivalization of literature; Existentialism; Polyphony; Allegory.

ENThe genre of parable is known almost from very beggining of literature. As simbolical – metaphorical representation of reality device, parable revive and consolidate in the literature and art of XXth century. Parabolic literature features are shown in lithuanian authors of XX–XXIth century prose – in the novels of Ričardas Gavelis’, Saulius Tomas Kondrotas’, Jolita Skablauskaitė’s. The aim of the article is to analize the dialogism of the modern parabolic prose and to compare features of traditional and modern parable. The article is based on hermeneutic methodology, Michail Bakhtin’s theory of polyphony and carnivalization of literature, and existentialism. [From the publication]