Naujųjų skolinių kaitybinio ir darybinio adaptavimo modelių produktyvumas

LTRemiantis natūraliosios morfologijos teorija straipsnyje analizuojami lietuviški naujųjų skolinių afiksai, su kuriais skoliniai integruojami į lietuvių kalbos paradigmas, ir aptariamas naujosios skolintos leksikos posluoksnio išryškinamas tų afiksų produktyvumas. Tyrimo objektas – dvi dažniausios skolintų žodžių klasės – daiktavardžiai ir būdvardžiai. Naujaisiais skoliniais šiame straipsnyje laikomi maždaug nuo pirmųjų Atgimimo metų į lietuvių kalbą atėję arba pasidaryti iš skolintų kamienų leksikos vienetai, formaliai žiūrint tie, kurie neįtraukti į ankstesnius tarptautinių žodžių žodynus, pirmiausia, į paskutinį sovietmečiu išleistą „Tarptautinių žodžių žodyną“ (TŽŽ 1985). Pagrindinis tyrimo duomenų šaltinis – Naujųjų skolinių duomenų bazė, pateikianti duomenų apie skolinius rašytiniuose, daugiau ar mažiau viešuose paskutinių poros dešimtmečių lietuvių kalbos tekstuose. Taip pat lyginama su negausiais 2006–2009 m. vartoseną apimančio Sakytinės lietuvių kalbos tekstyno duomenimis. Nustatyta, kad naujieji skoliniai išryškina lietuvių kalbos morfologijos produktyviąsias taisykles. Tarp skolintų daiktavardžių adaptacinių fleksijų aiškiai vyrauja fleksija -as, gerokai retesnė yra -is (-io) ir kiek mažiau produktyvi – fleksija -a. Naujųjų skolintų būdvardžių grupėje vien su lietuviška galūne skoliniai įforminami labai retai.Neoklasikinių kamienų būdvardžiai (dažniausiai, su fonologiškai adaptuotomis lotyniškos kilmės priesagomis -al- ar -yv-) kaitybai gramatinami su galūne -us, o su kitų kalbų kamienais gali būti naudojama ir galūnė -as. Iš lietuviškų priesagų daiktavardžių klasėje produktyviausiomis savo kategorijose laikytinos abstraktų priesaga -imas, asmens pavadinimų priesaga -ininkas ir neabejotinai darybinės instrumento / vietos pavadinimų priesagos -inis moteriškos giminės variantas -inė. Būdvardžių grupėje produktyvumu išsiskiria -inis, gerokai rečiau naudojama -iškas. Tyrimas taip pat atkreipia dėmesį į problemą, kad kategorizuoti afiksus kaip darybinius arba adaptacinius, kaitybinius naujųjų skolinių atveju gana sudėtinga. Skolintos, ypač naujos, leksikos darybinį ryšį (pamatinio ir išvesto žodžių santykį) sunku ir fiksuoti, ir įrodyti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Daryba; Kaityba; Natūralioji morfologija; Naujieji skoliniai; Produktyvumas; Inflexion; Natural morphology; New borrowings; Productivity; Word formation.

ENThe paper analyses affixation of new borrowings in Lithuanian and the process of their integration into the system of Lithuanian morphological paradigms applying the framework of Natural Morphology. Two word classes, nouns and adjectives, have been analysed and productivity patterns of the new lexicon are presented and discussed. To the group of new borrowings are assigned those items that have been accepted into Lithuanian since 1990 or those that have not been included into the “Dictionary of International Words” (1985). The corpus of data used for the present analysis is compiled from the material found in the Database of New Borrowings, which provides information about borrowing into Lithuanian in written public texts of the last two decades, and the Corpus of Spoken Lithuanian (2006–2009). It has been found that the new borrowings follow the inflectional and derivational rules of the most productive morphological paradigms of Lithuanian. The most productive inflectional class of the borrowed nouns is -as, less productive is -is (-io), and the least productive is -a. As for the suffixes, the most productive are -imas (signalling abstract nouns), -ininkas (naming of persons), and the feminine derivational form -inė (from the masculine form –inis) for naming of instrument/ location. The newly borrowed adjectives, as a rule, are only rarely integrated into Lithuanian vocabulary by just adding the Lithuanian inflectional endings, they are mainly integrated using a suffix. In the adjective group the most productive suffix is -inis, while the least productive is -iškas. The research of new borrowings as either inflectional or derivational. This is due to the fact that the derivational relationship between the base and the derived forms in the case of new borrowing is difficult to identify and to prove. [From the publication]