Mokslininko reprezentacijos skaitmeninėje erdvėje sąsajos su publikacijų duomenų bazėmis

LTStraipsnyje analizuojamos mokslinių rezultatų sklaidos galimybės kuriant antrosios kartos saityno priemonėmis ir akademinių bibliotekų paslaugomis papildytą mokslininko skaitmeninį identitetą. Atlikus tyrimą, nustatytos pagrindinės mokslininko skaitmeninio identiteto kūrimo priemonės: mokslininko gyvenimo aprašymo bei mokslinių publikacijų sąrašų viešinimas, mokslometrijos rodiklių pateikimas, socialinių tinklų ir kitų antrosios kartos saityno įrankių naudojimas; saityno naršymo apie mokslininką ir jo veiklą rezultatai. Siejant literatūros ir atvejo analizės metodus, ištirtos šių priemonių taikymo galimybės asmeniniu bei instituciniu lygmeniu ir problemos Lietuvoje bei tarptautiniu mastu. Siekiant populiarinti mokslinius pasiekimus, įgyti asmeninį ar institucinį žinomumą bei pripažinimą šiuolaikinėje mokslo komunikacijoje, itin svarbu atsižvelgti ne tik į tradicinius mokslo vertinimo, bet ir besiplėtojančius alternatyviuosiuos sklaidos aspektus: asmeninį dalyvavimą mokslininkų socialiniuose tinkluose, aktyvų dalykinės ir mokslinės informacijos skleidimą interneto erdvėje, institucinį ir nacionalinį suinteresuotumą kuriant mokslininkų duomenų bazes, tarptautinį bendradarbiavimą formuojant, perkeliant ir publikuojant mokslininkų publikacijų sąrašus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Akademinės bibliotekos; Mokslo komunikacija; Personalinė bibliografija; Skaitmeninis identitetas; Academic libraries; Scientific communication; Personal bibliographies; Social scientific networks.

ENThis article presents the results of analysing the possibilities of disseminating the results of scientific activity and deals with building a digital researcher identity, enhancing it by Web 2.0 tools and using academic library services. This research concludes the following tools for building up a researcher’s digital identity: publishing personal Curriculum Vitae and a list of scientific papers supported by indicators of science-metrics and the use of social networks and other Web 2.0 related tools; results of web search on a researcher’s scientific activity. The analysis of previous research works and case study were applied to determine the scope of application and the key problems arising from these tools in both Lithuania and on the international level. Alternative aspects of research dissemination are considered together with the traditional methods of research evaluation to achieve a better valorisation of scientific results and gain better recognition both on researcher’s personal and institutional levels. These aspects include researcher’s personal involvement into social scientific networks, active dissemination of daily and scientific information in the Web, institutional and national interest to the development of researcher databases, international cooperation for building, transferring and publicising lists of scientific papers. [From the publication]

• Interpretuojant identitetą: sociosemiotinė "kito" analizė / Virginijus Savukynas. Kultūrologija. 2000, t. 6, p. 377-412, 530-531.
• Vartojimas, identitetas ir gyvenimo stilius / Jūratė Černevičiūtė. Filosofija. Sociologija. 2006, Nr. 3, p. 20–24.