Assessment of the European Union structural funds support for improvement of quality in higher education in Lithuania: approach of experts in higher education

LTFinansavimas, kaip reguliacinė priemonė, naudojama aukštajame moksle, siekiant nacionalinės valdžios (ir europinių) tikslų. Svarbiausia tampa pasiimti (įsisavinti) pinigus, o į aukštojo mokslo institucijų savitumą, charakteristikas, poreikius nėra įsigilinama. Disonansas tarp aukštojo mokslo sistemos subjektų ir nacionalinės valdžios sudaro prielaidą kelti probleminį klausimą – ar viešosios politikos finansinis instrumentas – ES SF paramos investicijos buvo veiksmingos ir sudarė prielaidas pagerinti Lietuvos studijų kokybę? Tyrimo objektas – ES SF paramos investicijų Lietuvos studijų kokybei gerinti veiksmingumas. Šio straipsnio tikslas yra įvertinti ES SF paramos, kaip viešosios politikos finansinio instrumento, veiksmingumą siekiant pagerinti Lietuvos studijų kokybę. Tyrime naudoti metodai: mokslinės literatūros ir nacionalinių bei tarptautinių dokumentų analizė; ekspertų interviu. Kokybinio tyrimo rezultatai leido išskirti 4 kategorijas, atskleidžiančias ES SF panaudojimo veiksmingumą Lietuvos studijų kokybei: finansinių investicijų nauda aukštųjų mokyklų vidinėms studijų kokybės užtikrinimo sistemoms, poveikis nacionalinei išorinei studijų kokybės užtikrinimo sistemai, finansinių investicijų aukštojo mokslo institucijoms efektyvumo problemos ir poveikio ribos. Diskutuojama su kitų tyrimų autoriais dėl tyrimų rezultatų, susijusių su vidinių studijų kokybės užtikrinimo sistemų diegimo ir funkcionavimo trūkumais, menka kokybės reikalavimų kontrole sukurtiems produktams iš ES SF paramos, nacionalinių projektų sėkmingumu, neracionaliu lėšų naudojimu, produktų tęstinumo ir tvarumo trūkumais. Taigi, empiriniai tyrimo rezultatai rodo, jog viena vertus, ES SF subsidijos inicijuoja galimybę patobulinti studijų kokybę pakeliant ją į kitą lygį, suteikiant galimybę konkuruoti tarptautiniame aukštojo mokslo kontekste.Kita vertus, ES SF parama per projektinę veiklą (aukštojo mokslo įstaigose) yra nacionalinės valdžios įrankis pritraukti ir įsisavinti lėšas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aukštasis mokslas; Kokybės tobulinimas; Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama; Viešoji politika; Vertinimas; Higher education; Quality improvement; European Union Structural Funds support; Public policy; Assessment.

ENThe article analyses the effectiveness of support of the European Union Structural Funds (EU SF) in the programming period 2007–2013 as the financial instrument of public policy for the improvement of quality in higher education (HE) in Lithuania. Results of the expert evaluation revealed that EU SF investment was beneficial in respect of human capital, generation of ideas, fostering of created “products”, and the quality culture of Lithuanian higher education institutions (HEIs); therefore, positive impact of use of EU SF support on HE quality can be expected. However, weaknesses related to efficiency, eligibility and sustainability of investment use have been also identified. Addressing these gaps highlights problems related to the main aim of the use of EU SF support in HEIs in Lithuania: the goal of effective quality improvement in higher education is accompanied by the goal to spend money. [From the publication]

• Aukštojo mokslo studijų kokybės užtikrinimas pokyčių kontekste / Mantė Gasiūnaitė-Binkienė. International security in the frame of modern global challenges. Vilnius: Mykolas Romeris University, 2018. P. 31-41.
• Institucinis studijų kokybės vertinimas : dimensijos, kriterijai ir rodikliai / Izabela Savickiene, Kęstutis Pukelis. Aukštojo mokslo kokybė. 2004, Nr. 1, p. 26-37.
• Investicijų į aukštąjį išsilavinimą ir valstybės pajamų bei išlaidų priklausomybės tyrimas / Vilda Gižienė, Aldona Markauskienė. Ekonomika ir vadyba. 2012, Vol. 17, no. 3, p. 1141-1148.
• Išorinio kokybės užtikrinimo kaita : Lietuvos aukštojo mokslo atvejis / Saulius Pivoras, Nora Skaburskienė. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. 2012, Nr. 62, p. 97-111.