LTStraipsnyje nagrinėjamas bankroto institutas 1918 – 1940 metų Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje. Skiriamos dvi pagrindinės bankroto rūšys: paprastasis ir piktybinis, apibūdinami kiekvienos rūšies požymiai – tiek bendri, tiek būdingi atskiram Lietuvos regionui pagal tame krašte egzistavusią teisės sistemą, atsiribojus nuo konkurso instituto. Aptariami bankroto teisės šaltiniai – Lietuvoje galiojusių ir bankrotą reguliavusių teisės aktų visuma. Straipsnyje nagrinėjamas baudžiamosios atsakomybės visoje Lietuvos teritorijoje, išskyrus Klaipėdos kraštą, taikymas pagal 1903 m. Baudžiamąjį statutą, atsakomybės taikymas pagal Klaipėdos krašte priimtą 1871 m. Baudžiamąjį kodeksą su pakeitimais. Iš dalies bankrotas buvo reguliuojamas ir civiliniuose įstatymuose: Užnemunėje – Prancūzijos prekybos kodekse, o Klaipėdos krašte – Konkurso įstatyme, kuriame buvo numatytos baudžiamosios taisyklės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Paprastasis bankrotas; Piktybinis bankrtotas; Konkursai; Neišgalintis skolininkas; Natural bankruptcy; Criminal bankruptcy; Competition; Insolvent debtor.
ENThe article deals with the bankruptcy institute in the legal system of the Republic of Lithuania of 1918 – 1940. It identifies two main types of bankruptcy: the simple and the malicious one, describing the characteristics of each type. It discusses the sources of bankruptcy law – the entirety of effective legislation that regulated bankruptcy in Lithuania. The article analyses application of penal amenability across Lithuania with the exception of the region of Klaipėda under the Penal Statute of 1903, the application of amenability under the 1871 Penal Code of the region of Klaipėda, as amended. To some extent, bankruptcy was regulated by certain civil laws, too.