Regionalizmo raiška šiuolaikinėje Lietuvos knygų leidyboje: tarminės knygos

LTStraipsnyje analizuojama Lietuvoje naujai po 1990 m. atsiradusi lietuvių tarminių knygų leidyba. Siekiama atskleisti šiuolaikinės tarminės knygos apibrėžties, adresato ir leidybos problemas. Lietuvoje plėtojama tarminė leidyba liudija visuomenėje sklindančias liberaliojo pliuralizmo vertybes, regionų informacinių poreikių dinamiką, besiplečiančius etnografinių bendruomenių saviraiškos laukus. Skirtingas etnografinių Lietuvos bendruomenių požiūris į bendrinės lietuvių kalbos ir tarmės santykį yra lemiamas motyvas tarminės spaudos projektų plėtotei. Didžiausią dėmesį šiems projektams kokybinėmis ir kiekybinėmis prasmėmis skiria žemaičiai. Aukštaičių ir dzūkų bendruomenės į tarminę leidybą įsitraukė vėliau, pasiekimų esama mažiau, bet jų potencialas yra didesnis, todėl ateityje aukštaičių tarme gali pasirodyti vis daugiau leidinių. Tarminėje leidyboje vyrauja savilaida, bet išskirtiniai leidybos projektai, kuriuose dalyvauja žinomi kūrėjai ir leidybos profesionalai, leidžia tikėtis kokybinių pokyčių ateityje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aukštaičiai; Dzūkai; Etnografija; Leidyba; Lietuvos etnografiniai regionai; Regionalizmas; Suvalkiečiai; Tarmė; Tarminė knyga; Žemaičiai; Ethnographic regions; Dialects; Books in dialects; Book publishing; Regionalism.

ENThe development of publishing activities, focused not only on the Lithuanian literary language but also on Lithuanian dialects, testifies to the spread of values of liberal pluralism in our society, dynamics of regional information needs and spontaneously expanding self-expression fields of ethnographic communities. Modern Lithuanian dialectal publishing is an extremely fragile and poorly commercialized phenomenon of culture. So far, neither the authors nor publishers and developers of bibliographic resources have fully understood the exclusivity of a dialectal book. As a result, accounting of dialectal books has not yet been formalized; the addressee of such books has not yet been well identified; linguistic features not always established in the publication titles. A successful life of a dialectal book is closely related to the national and regional cultural policy. The maturity of regional self-awareness of communities established on the ethnographic regional level and a positive attitude of a community toward its dialect is the main driving force of dialectal publishing. The tradition of publishing dialectal books is consistently continued by the Žemaičiai (Samogitians, or Lowland Lithuanian). Their quantitative and qualitative achievements can be illustrated by the fact that in 1990–2014, 77 book titles were published in the Samogitian dialect. New traditions of publishing are being developed by the Aukštaičiai (Highland Lithuanian) – 34 titles, and the Dzūkai (12 titles), whereas the Suvalkiečiai, due to a great influence of the standard Lithuanian language, do not feel inclined to develop dialectal publishing.The ethnographic region of the so-called Mažlietuviai (from Lithuania Minor) is not numerous enough to have the capacity of developing dialectal publishing. The success of projects aimed at developing dialectal publishing can only be ensured by public organizations which act in accordance with the model of normative communities and thus engage community members into the processes of creating, publishing and disseminating the book content. Self-publishing authors usually use the services of cheap printing houses rather than show interest in developing local poligraphic industry or support local publishing companies. There are cases of successful dialectal publishing projects. However, these are more happy exceptions to the common practice. Given the situation, it is difficult to anticipate the involvement of big commercial houses in dialectal publishing. Due to the prevalence of network-based bookstores, the current system of distribution is not favourable to the dissemination of dialectal books. [From the publication]

• Dzūkijos kultūrinis regionas / Alma Ragauskaitė, Vidmantas Daugirdas. Geografijos metraštis 2011, 43/44, p. 16-28.
• Lietuvių tarmių kilmė / Zigmas Zinkevičius. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2006. 293 p.
• Lietuvos etnokultūriniai regionai: formavimasis ir rezultatas / Alma Ragauskaitė. Etninė kultūra. 2015, Nr. 9, p. 61-77.
• Mažumos literatūra kaip iššūkis nacionaliniam literatūros kanonui: Lietuvos specifika / Taisija Laukkonėn. Colloquia. 2015, 34, p. 122-134.
• Regioninės knygos kultūra Žemaitijos knygos 1905-1944 m. pavyzdžiu : disertacija / Tomas Petreikis. Vilnius, 2014. 1 pdf (400 p.).
• Tarminės literatūros straipsniai interneto paieškos sistemoje www.google.com: Lietuva ir Italija / Genovaitė Kačiuškienė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2008, t. 4, p. 63-70.
• Vaclovo Biržiškos žemaitiškosios knygos koncepcija / Tomas Petreikis. Knygotyra. 2010, t. 55, p. 126-139.
• Vakarų žemaičių tarmės ypatybės / Jonas Bukantis. Tautosakos darbai 2007, 34, p. 194-206.