LTBūsto paklausa Lietuvoje pastaraisiais metais didėja. Prie to prisidėjo bankų teikiamas kreditavimas, tačiau labiausiai paklausos išaugimą lėmė teigiami ekonomikos pokyčiai, mažų palūkanų normų aplinka ir demografinės tendencijos sostinėje. Straipsnyje iš pradžių nagrinėjamos didėjančio aktyvumo Lietuvos būsto rinkoje priežastys. Atskirai vertinama būsto kainų raida didžiausią šalies būsto rinkos dalį sudarančioje Vilniaus būsto rinkoje. Straipsnyje remiamasi statistinėmis rinkos tendencijomis. Paklausos didėjimą pastaruoju metu daugiausia lemia trijų tipų pirkėjai: 24–30 metų amžiaus didmiesčių gyventojai, imantys paskolą ir įsigyjantys nuosavą būstą toliau nuo centro esančiuose rajonuose (daugiausia jaunos šeimos, kurių pastaruoju metu sparčiai daugėjo ir kurių galimybės sukaupti norimo dydžio pradinį įnašą gerėjo); investuotojai, įskaitant ir emigrantus, perkantys būstą už sukauptas nuosavas ar skolintas lėšas ir siekiantys grąžos mažų palūkanų normų aplinkoje; didesnes pajamas gaunantys šalies gyventojai, kurie siekia persikelti gyventi į aukštesnės kokybės ar arčiau miesto centro esantį būstą. Nors aktyvumas Lietuvos būsto rinkoje didėjo, būsto kainų augimas buvo tvarus. Spartesnį būsto kainų augimą Vilniuje ir visoje Lietuvos teritorijoje ribojo reikšmingai didėjusi pasiūla ir sumažėjusios statybos darbų sąnaudos. Aktyvumui būsto rinkoje didėjant ir vis daugiau sandorių sudarant skolintomis lėšomis, daugėja ir rizikos. Padidėjęs rinkos aktyvumas gali įgauti emocinį aspektą, skatinantį būstą pirkti nesant ekonominio poreikio, siekiant užsidirbti iš laukiamo vertės padidėjimo.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos būsto rinka; Nekilnojamasis turtas.
ENHouse demanding in Lithuania has increased in recent years. This has been facilitated by lending by banks, but the strongest growth in demand was driven by positive changes in the economy, a low interest rate environment and demographic trends in the capital. The article first examines the reasons for the increasing activity in the Lithuanian housing market. The development of housing prices has been evaluated separately, accounting for the largest domestic housing market in the Vilnius housing market. The article is based on statistical market trends. The recent rise in demand has largely been driven by three types of buyers: urban residents aged 24-30, taking loans and purchasing their own homes further away from the centers of the center (mostly young families, which have recently grown rapidly and whose ability to accumulate the initial contribution of the desired amount has improved); investors, including emigrants, buying housing for their own or borrowed funds and seeking returns in low interest rates; people with higher incomes who are seeking to move to higher-quality or nearer-centered housing. Although activity in the Lithuanian housing market was increasing, housing price growth was sustainable. The faster growth of housing prices in Vilnius and throughout Lithuania was limited by a significant increase in supply and lower construction costs. Increasing the activity in the housing market and increasing the number of transactions with borrowed funds increases the risk. Increased market activity can take on an emotional aspect that promotes the purchase of housing in the absence of an economic need in order to earn from the expected increase in value.