Application of the integrated accounts framework for empirical investigation of the economic and financial cycle in Lithuania

LTPasitelkiant tokią analizės priemonę kaip integruotosios sąskaitos, šiame straipsnyje nagrinėjamos sąsajos tarp ekonominių ir finansinių disbalansų, būdingos pastarajam ekonominiam ciklui Lietuvoje. Iš finansinių sąskaitų duomenų akivaizdžiai matyti, kad ekonominio pakilimo metu institucinių sektorių balansai plėtėsi, o ekonominis nuosmukis iš esmės buvo vadinamoji balansų recesija, susijusi su privačiojo sektoriaus balansų traukimusi, kartu – trumpalaikiu, bet didelių neigiamų ekonominių padarinių turėjusiu kredito srautų ir pinigų kiekio mažėjimu. Ekonominio pakilimo fazė buvo glaudžiai susijusi su ypač aktyviu kreditavimu, o nuosmukio fazė – su staigiu bankų skolinimo sąlygų pasikeitimu, per krizę patronuojantiesiems bankams labai sumažinus finansavimą. Apibendrinus Lietuvos patirtį, straipsnyje daroma išvada, kad kredito ir nekilnojamojo turto kainų bumas, kuriam vykstant didėja ekonominiai disbalansai, ir ypač – didėjančio einamosios sąskaitos deficito finansavimas užsienio skola, rodo ūkio plėtros modelio rizikingumą. Ekonominės politikos atsakas į krizę buvo finansų rinkos sąlygų nulemta taupymo politika, tačiau kartu ėmė sparčiai augti valdžios sektoriaus skola, ir tai atsvėrė privačiojo sektoriaus skolos mažėjimo poveikį bendrajai ūkio skolai. Šis privačiojo sektoriaus skolos didėjimo „pakeitimas“ augančia valdžios sektoriaus skola buvo labai svarbus ekonomikos stabilizavimo veiksnys. Bankų kredito ypatumai lemia, kad tam tikromis sąlygomis toks ūkio stabilizavimasis galėtų būti pasiektas remiantis vietiniais finansavimo šaltiniais. Vis dėlto valdžios sektoriui teko labai didinti užsienio skolą mokant dideles palūkanas.Krizės metu pinigų kiekio kaita buvo daug nulemta valdžios sektoriaus skolinimosi iš užsienio, kapitalo pervedimų iš užsienio ir gerėjančio einamosios sąskaitos balanso, o visa tai sudarė galimybes patronuojantiesiems užsienio bankams iš šalies bankų atitraukti skolos finansavimą, jį pakeičiant vietiniu finansavimu indėliais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Finansinis ciklas; Ekonominis ciklas; Kreditas; Financial cycle; Economic cycle; Credit; Macroeconomic and financial linkages.

ENIn this paper we take the integrated accounts perspective to analyse the case of the recent economic and financial cycle in Lithuania. This cycle was marked by the sectoral balance sheet expansion during the boom years followed by a balance sheet recession associated with economically very painful credit and monetary contraction. The cyclical developments were strongly associated with exuberant bank lending during the boom years, followed by a sudden reversal of lending conditions and the subsequent repatriation of debt financing by foreign banks. From the integrated accounts perspective, one of the crucial factors stabilising the economy after the crisis was rapid accumulation of public debt, which effectively offset deleveraging of the private sector. The government had to resort mainly to costly foreign financing, though in principle, under certain conditions, domestic financing could have been achieved. [From the publication]