Valstybės viduje: pilietinės savivokos galimybė ir pilietinio elgesio trajektorijos

LTStraipsnyje siekiama atskleisti pilietinės visuomenės funkcionavimo aspektus nagrinėjant visuomeninio intereso atstovavimą kino teatro „Romuva“ pilietinėje byloje. Empirinis tyrimas atliktas remiantis atvejo tyrimo strategijos principais. Atvejo pasirinkimą lėmė glaudus santykis su viešuma, atvejo žinomumas, o svarbiausia, konflikto kontekste išryškėję pilietinės visuomenės veiklos aspektai. Straipsnyje domimasi, kokias veiklas, strategijas ir priemones pasitelkia neinstitucionalizuotos pilietinės grupės, konkretaus pavojaus akivaizdoje kildamos į konfliktus ir taip formuodamos pilietinę visuomenę. Tačiau pilietinė visuomenė yra formuojama ne tik piliečių pastangomis, bet ir kitų visuomenės sektorių (valdžios ir verslo), pripažįstant / nepripažįstant ir priimant / nepriimant pilietinės visuomenės veiklos savarankiškumo bei teisės į nepriklausomą nuomonę. Remiantis konflikto teorija bandyta paaiškinti pilietinių grupių veiklos procesus, kurie pasitelkiami siekiant įveikti kilusią grėsmę ir legitimuoti atstovaujamą visuomeninį interesą. Atliktas tyrimas apie pilietinės visuomenės funkcionavimą pateikė tik nedidelę dalį kontekstualių duomenų. Neinstitucionalizuotos pilietinės veiklos legitimacijos trūkumą kitų sektorių požiūriu galima suprasti kaip tam tikrą nenorą pripažinti ir legitimuoti pilietinę visuomenę. Vien tik institucionalizuotos veiklos pripažinimas ženkliai apriboja pilietinės visuomenės organizacijos bei veiklos principus, nes nepripažįstami neformalūs piliečių dalyvavimo ir veiklos būdai, kurie svarbūs piliečiams, ir yra neatskiriama pilietinės visuomenės dalis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pilietinė visuomenė; Valstybė; Konfliktas; Romuva; Interesų legitimacija; Civil society; State; Conflict; Romuva; Interests; Legitimacy.

ENThe successes and failures of participants in civil society in specific situations as well as legitimized or delegitimized goals help to define civil society. By studying the specific strategies and citizens’ activities with respect to the details of the context, we can get a clearer image of the peculiarities of civil society. The paper, devoted to a well-known civic dispute involving the historic Romuva movie theater, discusses the functionality of civil society during this conflict. The study is based on the case study method; therefore the data representation is contextual and cannot be generalized to the whole of Lithuania, but it can provide plenty of information on the analyzed object. Post-communist civil societies face different challenges than Western societies, as they have arisen in a different context; hence they face a specific problem: to form, justify, and legitimate the civil society. By analyzing the civil struggle surrounding the Romuva cinema, we examine the lack of civil society legitimacy in the face of the different interests of citizens, business, and government. What challenges and problems confront citizens who take it upon themselves to defend the public interest? The study showed the lack of legitimacy of noninstitutionalized civil society groups. In view of the activities of government bureaucracies, or rather of their failures, and the pragmatic interests of businessmen, it turned out that citizens’ enthusiasm, creativity, and critical reasoning are not sufficient in order to protect the public interest, as noninstitutionalized civic groups’ activities are not considered legitimate and thus are often not taken into account. [From the publication]

• Komunistinis įspaudas Vidurio Rytų Europos valstybių pilietinėje visuomenėje / Saulius Spurga. Darbai ir dienos. 2008, t. 49, p. 235-249.
• Pilietinės visuomenės ir pilietiškumo diskursai modernioje demokratijos refleksijoje / Saulius Šiliauskas. Viešoji politika ir administravimas. 2005, Nr. 11, p. 26-33.
• Pilietinio įgalumo iššūkiai: dviejų simptomiškų pilietinių bylų tyrimas / Dainius Genys. Darbai ir dienos. 2010, t. 53, p. 208-224.
• Propaganda ir simbolinis mąstymas / Gintautas Mažeikis. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2010. 479 p.