1952-1953 metų antisemitinė kampanija Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungoje

LTStraipsnis nagrinėja istorikų problemas, susijusias su 1952–1953 m. Sovietų Sąjungos antisemitinės kampanijos mastais, tikslais ir formomis. Antisemitizmas SSRS po Antrojo pasaulinio karo pritapo prie kovos su Vakarų įtaka sovietinei visuomenei kampanija, kuri buvo ypač aktyviai kurstoma 1952–1953 m. Per gydytojų kenkėjų procesą, kai visi žydai imti kaltinti nelojalumu sovietiniam režimui. Dėl išlikusių šaltinių menkumo teigti, kad 1953 m. prasidėtų antižydiškos represijos negalima, bet susiklosčiusi SSRS masinių represijų praktika ir netiesioginiai liudijimai leidžia teigti, kad sovietinė visuomenė tikėjosi žydų trėmimo į Sibirą. Trūkstant duomenų iš centrinių SSRS institucijų antisemitinės kampanijos rengimo, kontrolės ir koordinavimo pėdsakų sąjunginėse respublikose galima rasti specifiniuose partinių archyvų padaliniuose – ypatinguosiuose aplankuose. Kai kuriuose iš jų, nepaisant masinio dokumento naikinimo politikos, rasta respublikų kompartijų centro komitetų dokumentų, susijusių su kampanija. Likę negausūs dokumentai leidžia konstatuoti nebaudžiamo antisemitizmo nuotaikų plytimo faktą 1952–1953 m., tam tikrus požiūrio į žydus skirtumus SSRS respublikose ir tai, kad visuomenė buvo pasirengusi paremti žydų tautos represijas. Josifo Stalino politiniai įpėdiniai antisemitinę 1953 m. kampaniją nutraukė, tačiau jos nepasmerkė, todėl SSRS antisemitizmas, nors ir šiek tiek sušvelnėjo, bet išliko. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atisemitizmas; Masinės deportacijos; Nacionalinė politika; Politinės represijos; Sovietinė Baltijos šalių okupacija; Žydai; Anti-Semitism; Jews; Mass deportations; Political repression; Soviet nationalities policy.

ENThe anti-Semitism of the Soviet leader Joseph Stalin became, at the beginning of the Cold War, an anti-Semitic paranoia and took on the most radical form during the campaign against Western influence on Soviet society. Soon after the destruction of the Jewish Antifascist Committee, the Doctors’ Plot campaign was launched at the end of 1952; it soon became a perfect basis for blaming all Jews as disloyal to the Soviet regime. In the republics of the USSR the local Communist leaders supported the anti-Semitic campaign in Moscow with allegations about Jewish medical crimes at the local level. Despite much circumstantial evidence and many testimonies there still is no strong basis for the conclusion that the anti-Semitic campaign of 1952-1953 would soon turn into a large-scale repression campaign or wholesale genocide of the Jewish population in the USSR, but the clear anti-Jewish policy and the Soviet practice of the mass repression of nations leaves little doubt that the Soviet society was mentally prepared for the deportation of Jews to Siberia. The Soviet regime practiced constant archive purge campaigns, and documents about politically sensitive issues or regime crime were destroyed on a regular basis. Despite all regime efforts, some traces of anti-Semitic campaign preparation, control, and coordination may be found not in the central state institutions of the USSR but in the Communist Party archives of the republics. At the republican level Communist party Central Committees some top secret documents of the anti-Semitic campaign of 1953 were preserved in specific archive units, the so-called Osobaja Papka. In the USSR the reports of local party leaders to Moscow always described never-existing enthusiastic popular support for Soviet policies; thus the true scale of anti-Semitism in society can’t be determined on the basis of such sources. [...]. [From the publication]