LTStraipsnyje analizuojamas standartinės kalbos ideologijos poveikis lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų kalbinėms nuostatoms: žiūrima, kiek hierarchiškai mokytojai vertina lietuvių kalbos atmainas (bendrinę kalbą, tarmes, jaunimo kalbą) ir kiek vietos ugdymo procese užima kalbos koregavimas. Tyrimas remiasi prielaida, kad mokykla savo institucine galia ir autoritetu įtvirtina tam tikras vertybines ir elgsenos schemas ir daro įtaką bendruomenės mąstymo apie kalbą modeliams. Lietuviški duomenys vertinami iš permainų šiandieniame kalbos švietime perspektyvos, kai į švietimo teorijas ir praktikas įtraukiamas kalbinio sąmoningumo klausimas, mokytojų rengimo programose ieškoma būdų mažinti steretipiškai neigiamas nuostatas nestandartinių tarmių atžvilgiu, įvertinti kalbos variantiškumo reikšmę individualiai ir socialinei kalbėtojo tapatybei (Kristiansen 1990: 291, Cross, DeVaney & Jones 2001, Razfar 2005). Tyrimu norėta išryškinti galimas stereotipines mąstymo schemas ir nuostatų variacijas. Tyrimas parodė, kad lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų kalbinės nuostatos yra ganėtinai homogeniškos ir nepriklauso nuo informato amžiaus. Vertindamos kalbos atmainas ir variantiškumą mokytojos iš esmės reprodukuoja standartinės kalbos ideologijos suformuotas hierarchines vertybines schemas, o per mokymo praktiką teigia atliekančios joms numatytą mokinių kalbos kontroliavimo ir taisymo vaidmenį. Tikėtina, kad poreikio ir pareigos taisyti nestandartinius variantus nuostata lietuvių kalbos mokytojų suvokiama kaip jų profesionalumas. Mokytojų deklaruojamose praktikose ryški galios pozicija – matyti, kad jos taiso pašnekovų kalbą neapsiribodamos lietuvių kalbos pamokomis, į taisymų praktiką indoktrinuoja ir mokinius. Tyrimo išvados turėtų būti tikslinamos su didesne ir reprezentatyvesne informantų imtimi, taip pat etnografiniais metodais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mokytojų kalbos nuostatos; Kalbos taisymai; Standartinės kalbos ideologija; Kalbos įvairovė; Teachers’ perceptions of language; Language corrections; Standard language ideology; Language variation.
ENThe focus of the paper is on the impact of standard language ideology on the attitudes of teachers of Lithuanian language and literature. A pilot study, consisting of 10 qualitative interviews, was conducted in secondary and high schools in the two largest cities of Lithuania, Vilnius and Kaunas. The aim was to examine how teachers (all female professionals) will grade Lithuanian speech varieties (standard language (SL), dialects, and youth language) and assess their functionality in and outside the classroom, as well as how much they will rely on the practice of correcting the students’ speech. The investigation was supposed to highlight typical cognitive schemes in teachers’ conceptualization of the Lithuanian language. The research is based on the assumption that due to institutional power and authority, ideological routines exercised at school are disseminated into the community and can influence the ways people perceive and treat each other’s language. The Lithuanian findings are evaluated in the light of recent developments in the field of language education. Growing recognition that rigid standard language ideology (SLI) can cause a number of social, psychological, and pedagogical consequences when practiced in educational settings has introduced a language awareness perspective to language teaching theories and practices. [...]. [From the publication]