Gabrielės Petkevičaitės moralinė laikysena XIX-XX amžių sandūros Lietuvos politiniame kontekste

LTStraipsnyje analizuojama XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios kultūriniame ir politiniame kontekste atsiskleidžianti sudėtinga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės moralinių požiūrių ir reflektuojamų problemų konfigūracija. Skirtingų pasaulėžiūrų ir mąstymo kultūrų koegzistavimo laikotarpiu Petkevičaitė savo moraline laikysena, kuri atsispindėjo jos publicistinėje ir epistolinėje kūryboje bei grožinių kūrinių problematikoje, gana aiškiai parodė problemas, su kuriomis susidūrė naujo žmogaus ir pažangios visuomenės formavimas. Straipsnio pradžioje pristatomas XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Lietuvos istorinis, politinis ir kultūrinis kontekstas. Petkevičaitės moralinė pozicija analizuojama atskleidžiant jos moralės šaltinius bei etinius sprendimus lėmusius veiksnius. Šie tyrimai leidžia geriau perprasti rašytojos reflektuojamų problemų pobūdį ir priežastis. Petkevičaitės tekstai parodė, kad moralę rašytoja suprato ne kaip abstrakciją, bet kaip konkrečių dorovinių įsipareigojimų visumą, kurių ugdymas turi būti pradėtas šeimoje ir kurios pagrindas – pareiga žmonėms ir savo tautai. Akcentuodama tvirto charakterio ugdymą, pareigos suvokimą ir individo moralinį grynumą, Petkevičaitė dažnai remiasi Kanto kategorinio imperatyvo koncepcija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gabrielė Petkevičaitė-Bitė; Moralinė laikysena; Tautinis moralumas; Tautinės tapatybės formavimas; Immanuel Kant (Imanuelis Kantas); Inteligentija; Gabrielė Petkevičaitė-Bitė; Moral attitude; National morality; Formation of the national identity; Kant; Educated class.

ENThe article discusses the complicated configuration of Gabrielė Petkevičaitė-Bitė’s moral attitudes and reflected problems in the Lithuanian cultural and political context in the late 19th and early 20th century. In a period of the coexistence of distinct world-views and intellectual cultures, Petkevičaitė-Bitė’s moral attitude as reflected in her epistolary, journalistic, and fiction writings, reveals problems which arise in the formation of a new progressive society. First, the article presents the historical, political, and cultural context of Lithuania in the late 19th and early 20th century. The moral attitude of Petkevičaitė-Bitė is analyzed revealing the sources and factors that determined her ethical decisions. The texts of G. Petkevičaitė-Bitė show us that she understands morality as the sum of responsibilities of which human beings must be made aware early in their family life. The basis of such a morality is a human being’s categorical duty to his nation and to humanity as a whole. Petkevičaitė-Bitė often refers to the moral conception of Immanuel Kant in her view on firm character formation, the individual’s moral purity, and his or her perception of responsibility. Kant’s unconditional moral law plays the central role in the whole of Petkevičaitė-Bitė’s moral conceptions and writings. [From the publication]

• Friedricho Nietzsche’s filosofijos recepcija ikikarinėje Lietuvoje / Rūta Marija Vabalaitė. Logos (Vilnius). 2013, 75, p. 6-12.
• Kantizmo sklaida / Stepas Tunaitis. Apšvietos ir romantizmo kryžkelėse : filosofijos kryptys ir kontroversijos Lietuvoje XVIII a. pabaigoje - pirmoje XIX a. pusėje. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2008. P. 35-63.
• Lietuva kaip problema : filosofiniai istoriniai politikos tyrinėjimai / Alvydas Jokubaitis, Raimundas Lopata. Vilnius : Tyto alba, 2014. 359 p.
• Moderniosios Lietuvos kūrimas / Tomas Balkelis. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012. 254 p.
• Objektyvumo ir subjektyvumo santykis Gabrielės Petkevičaitės moraliniuose svarstymuose Pirmojo pasaulinio karo metu / Skaistė Barkutė. Respectus philologicus. 2017, Nr. 32 (37), p. 41-50.
• Veprių valsčiaus senovės bruožai / Gintautas Zabiela. Vepriai / vyriausiasis redaktorius Venantas Mačiekus. Vilnius: Versmė, 2010. P. 53-65.