Propagandos tyrimo modelis Rusijos propagandai Lietuvoje analizuoti

LTŠiame straipsnyje apžvelgiama XX–XXI a. propagandos analizės raida, pasiūlytos tyrimo gairės ir analizės modelis Rusijos propagandai Lietuvoje nagrinėti. Atlikus propagandos sąvokos interpretacijų apžvalgą, straipsnyje apsibrėžta tyrimo gairėse vartojama propagandos reiškinio samprata. Rusijos vykdomos Lietuvoje propagandos tyrimo modelis pasiūlomas įgyvendinus šiuos etapus: pirma, išanalizavus propagandos tyrimo akademinėje srityje raidą ir apžvelgus autorių siūlomas propagandos sąvokos interpretacijas, buvo pasirinkta ir pagrįsta dabartinėms aplinkybėms ir tiriamam kontekstui tinkamiausia definicija; antra, įvertintos pagrindinės propagandos charakteristikos – veikimo principai, tikslai; trečia, apžvelgta, kokie požymiai gali padėti atpažinti propagandą; ketvirta, analizuojamo atvejo kontekstas susietas su siūlomu propagandos modeliu ir įrodomas šio modelio pagrįstumas, ir, penkta, įvertinamas modelio tinkamumas tyrimo objektui ir tolesnės analizės galimybės. Pastaraisiais metais po agresyvių Rusijos veiksmų regione ėjo aktyvi Kremliaus propagandos kampanija Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse. Priešiškas informacijos srautas yra dalis ilgalaikės strategijos, kuria yra siekiama silpninti visuomenes ir suskaldyti Europos Sąjungos ir NATO šalių vienybę. Destruktyvų propagandos poveikį mažinančioms ilgojo laikotarpio priemonėms užtikrinti yra reikalinga visapusiška reiškinio ir konkrečių atvejų analizė – straipsnyje pateikiama propagandos analizės metodologija užpildo akademinę spragą ir pasiūlo konkrečiais žingsniais paremtą metodą tirti Rusijos propagandos Lietuvoje atvejį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Propaganda; Rusijos propaganda; Propaganda; Russian propaganda.

ENThe aim of this article is to provide an overview of the analysis of the evolution of propaganda through the 20th–21st centuries and to propose certain research guidelines and an analytical model for the study of Russian propaganda in Lithuania. The propaganda analysis model is suggested through the following steps. Firstly, after analysing the development of the propaganda issue in the academic field and reviewing certain propaganda concepts introduced by distinguished scholars, a definition fitting most current circumstances was elaborated and grounded. Secondly, the assessment of the main characteristics of propaganda, such as the principles and objectives, were presented. Thirdly, an overview of features for recognition of propaganda were described. Fourthly, the context of the analysis was associated with the proposed propaganda model, seeking to demonstrate the validity of the model. Finally, the possible implications of the model and further analysis were presented. In recent years, the aggressive Russian actions in the region are being followed by an active Kremlin-supported propaganda campaign in Lithuania and other European countries. A hostile flow of information is part of a long-term strategy, which is intended to weaken the society and to divide the unity of the European Union and NATO countries. A broad overview and deep case study analysis are required in order to suggest the long-term measures that would allow to reduce the possible impact of destructive propaganda. Tehe propaganda methodology provided in the article fills a gap in this context and proposes specific steps based on an analytical framework for Russian propaganda in Lithuania. [From the publication]

• Populiariausių Lietuvos interneto žiniasklaidos portalų auditorijos į(si)traukimo į turinio kūrimą ir sklaidą galimybės / Marija Stonkienė, Maryja Šupa, Erika Janiūnienė. Informacijos mokslai. 2018, t. 84, p. 8-27.
• Rusijos propaganda Lietuvos žiniasklaidoje kaip grėsmė šalies nacionaliniam saugumui: COVID-19 pandemijos pirmosios bangos atvejis / Sandra Statkutė, Jūratė Guščinskienė. Šiuolaikinės visuomenės ugdymo veiksniai. 2021, T. 6, p. 13-36.
• Russian disinformation in the Baltics: Does it really work? / Mangirdas Morkūnas. Public integrity. 2022, Vol. 24, no. 2, 16 p.
• Russia's 'sharp power' manifestations in Lithuania’s mass media / Gerda Jakštaitė-Confortola. Baltic journal of law & politics. 2021, Vol. 14, Nr. 1, p. 73-102.