Akcijos mieste ir išpuolių grėsmės retorika: Vilnius po 2009-ųjų

LTStraipsnyje analizuojami urbanistinių akcijų interpretavimo būdai. Išpuolių grėsmės retorika siejama ne tiek su organizatorių intencijomis, kiek su išorinėmis politinėmis įtampomis. Parodoma, jog emocijomis nuspalvintas garsių politikų, žurnalistų etc. nuostatas tam tikrų renginių atžvilgiu lemia ne vien administracinės taisyklės, bet ir bendra geopolitinė šalies orientacija, taip pat tarptautiniai neramumai, besisiejantys su vietinių politikų baimėmis. Kaip išeities tašką pasirenkant mikroatvejo perspektyvą (įsimintinas 2009 m. sausio 16 d. riaušes prie Lietuvos Respublikos Seimo), čia aptariami kai kurie legalumo ribų kvestionavimo atvejai Lietuvos žiniasklaidos erdvėje, pabrėžiami skirtingi politikų, viešųjų intelektualų, pareigūnų, ekspertų, žurnalistų, aktyvistų ir kitų viešosios erdvės dalyvių pasisakymai pagrindiniuose žinių portaluose. Pradžioje atskleidžiama, kaip nuostatas susibūrimų (ir administracinių bei politinių reikalavimų) atžvilgiu keičia pirmuoju XXI a. dešimtmečiu ryškėjęs Lietuvos politinės situacijos nusakymas kaip (vėl) autoritarinės; parodoma, kad naujas konfliktines situacijas lėmė naujo tipo akcijų ir jų teisėtumo suderinamumo klausimas. Vėliau minimos kai kurios viešųjų autoritetų reakcijos į socialinius reikalavimus keliančius protestus Vilniuje. Daroma išvada, jog šiandienos žiniasklaidoje tokie reikalavimai interpretuojami gana kontrastingai – viena vertus, kaip grėsmė nedidelės šalies ir jos visuomenės integralumui ar net saugumui, kita vertus – kaip geistinas (deja, realybėje vis nutolstantis) normalios demokratinės visuomenės atributas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Protesto akcijos; Teisėtumas; Politika; Urban events; Politics; Legitimacy.

ENThe article analyses how urban events get interpreted in the Lithuanian media by politicians, experts, media representatives, activists, and public intellectuals. The rhetoric of a riot threat here is associated not so much with the intentions of protest organisers but with external political tensions. Famous politicians, journalists and other public speakers hold some beliefs about events in the city that are shaped by the administrative laws as well as general geopolitical orientation of the country (influenced by the new Russian aggression). A violent event in Vilnius (riots near the Lithuanian Parliament in 2009 January 16) here is chosen as a symbolic point of departure for the discussion about interpretation of subsequent events that became seen in the local media with rising suspicion, suggesting the possible “foreign meddling”. In the beginning, the article shows new understanding of some public intellectuals that the Lithuanian domestic politics is becoming “authoritarian again” (ostensibly similar to the Soviet state).The greater activity of civil society and Western integration also caused some troubles for the authorities (approximately since 2010), since it became harder to coordinate various new types of public events in Vilnius (such as numerous marches, commemorating gatherings and protests). Later, by singling out some public speculations in the media about the possible riot threat, the article discusses legal and symbolic boundaries of some events. The conclusion is made that in contemporary Lithuanian media, social demands are interpreted in a rather contrasting way. Some politicians, but also famous journalists etc. see those demands and ensuing protests as a threat to a small country’s social and political integrity or even the national security. While other public speakers see the same demands and legitimate public protests as a desirable (although, unfortunately, wavering away) feature of a “normal” democratic society. [From the publication]

• Alternatyvus pilietinis ugdymas ir socialinė propaganda / Gintautas Mažeikis. Problemos. 2006, Priedas, p. 55-71.
• Kūrybiškumo galia? Neoliberalistinės kultūros politikos kritika / Skaidra Trilupaitytė. Vilnius : DEMOS kritinės minties institutas, 2015. 259 p.
• Lietuvos idėjos paieškos: elito projekcijos / Aurimas Švedas. Epochas jungiantis nacionalizmas : tautos (de)konstravimas tarpukario, sovietmečio ir posovietmečio Lietuvoje / mokslinis redaktorius Česlovas Laurinavičius. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2013. P. 317-370.
• Meninio aktyvizmo įmuziejinimas. Arba kritika kaip ekspozicijos objektas / Skaidra Trilupaitytė. Lietuvos kultūros tyrimai. 2019, 11, p. 96-110.
• Pilietinis nepaklusnumas : individų laisvė ir visuomeninė tvarka / Tomas Kačerauskas. Problemos. 2009, t. 76, p. 28-38.
• Pilietinis pasipriešinimas ir kontrpropagandos deinstitucionalizavimo prielaidos / Modestas Grigaliūnas. Informacijos mokslai. 2010, t. 53, p. 45-62.
• Politinė vaizduotės reikšmė / Simona Merkinaitė. Politologija. 2011, Nr. 2 (62), p. 124-149.
• Propaganda ir simbolinis mąstymas / Gintautas Mažeikis. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2010. 479 p.
• Pro-testo laboratorija : bendradarbiavimo strategija kaip viešosios erdvės steigtis / Lina Michelkevičė. Logos (Vilnius). 2013, 74, p. 199-212.
• Protesto politika Lietuvoje / Remigijus Riekašius. Politologija. 2003, Nr. 2 (30), p. 127-146.
• Šiuolaikiniai socialiniai judėjimai / Kęstutis Paulauskas. Politologija. 2004, Nr. 4 (36), p. 110-134.
• Tarp geopolitikos ir postmoderno : kur link sukti Lietuvos užsienio politikai? / Nortautas Statkus, Kęstutis Paulauskas ; Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Vilnius : Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2008. 72 p.
• Trys politiškumo istorijos programos : ne galios požiūris į politikos ir istorijos santykį / Justinas Dementavičius. Politologija. 2010, Nr. 1(57), p. 40-75.