Lietuvos ministerijų aukštesniųjų karjeros valstybės tarnautojų kaita ir politizacija 2001–2015 metais

LTŠiame straipsnyje nagrinėjama Lietuvos ministerijų aukštesniųjų karjeros valstybės tarnautojų (sekretorių, valstybės sekretorių ir kanclerių) kaita ir politizacija 2001–2015 m. Nustatyta, kad šių tarnautojų politizacijos mastas analizuojamu laikotarpiu siekė 25-45 proc. Straipsnyje aiškinama, jog aukštesniųjų karjeros valstybės tarnautojų kaitą ir politizaciją ministerijose geriausiai paaiškina ne paklausos veiksniai, kaip antai valdančiosios daugumos pokyčių mastas ir ministro portfelį kontroliuojančios partijos pasikeitimas, o pasiūlos veiksniai – tinkamų kandidatų užimti aukštus karjeros postus ministerijose pasiūla ir palankių aplinkybių politizuoti susiklostymas. Identifikuotas atvirkštinis ryšys tarp struktūrinės ir de facto politizacijos bei tiesioginis ryšys tarp ministrų valdymo sričių institucijoms ir įstaigoms skiriamų valstybės biudžeto asignavimų dydžio ir atitinkamų ministerijų aukštesniųjų karjeros valstybės tarnautojų politizacijos masto. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Valstybės tarnautojai; Politizacija; Ministerijos; Civil servants; Politicisation; Ministries.

ENIn this article the results of the research on the turnover and politicisation of senior career civil servants (in particular, secretaries, state secretaries and chancellors) in Lithuanian ministries in the period of 2001–2015 are presented. The research revealed that over the analysed period the average extent of politicisation of ministerial senior career civil servants amounted to 39%, while the total share of politicised servants varied between 25% and 45%. Evidence shows that demand-side factors, such as the scale of alteration of ruling majorities or alteration of parties holding minister portfolio, are insufficient to explain the turnover and politicisation of senior career civil servants in ministries. In contrast, supply-side factors, namely the existence of suitable partisan candidates to fill high-ranking positions in the ministries and opportunities for politicisation, have higher explanatory power. In addition, the negative relationship between structural and de facto politicisation, as well as the positive relationship between the amount of state budget allocations for institutions and agencies in the minister’s field of activity and the degree of politicisation of senior career civil service in the respective ministries was identified. [From the publication]

• Lietuvos švietimo įstaigų vadovų politizacija: Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių lyginamoji analizė / Eglė Čeponytė. Politologija. 2014, Nr. 2 (74), p. 123-160.
• Lietuvos viešojo administravimo pokyčiai ir Europos Sąjungos poveikis: agentūrizacija ir depolitizacija / Vitalis Nakrošis, Sabina Bankauskaitė-Grigaliūnienė. Politologija. 2014, Nr. 4 (76), p. 156-199.
• Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijų vadovų kaita ir politizacija / Vitalis Nakrošis. Politologija. 2014, Nr. 2 (74), p. 3-37.
• Lietuvos vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovų kaita ir politizacija / Irena Bogušinskaitė, Vitalis Nakrošis. Politologija. 2014, Nr. 2 (74), p. 38-67.
• Lojalumo struktūros įtaka Lietuvos viešojo sektoriaus politizacijai / Giedrius Kazakevičius. Politologija. 2014, Nr. 2 (74), p. 161-197.
• Politizuoti(s) ar ne(si)politizuoti? Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atvejis / Dovilė Likaitė. Politologija. 2014, Nr. 2 (74), p. 96-122.
• Vykdomosios valdžios institucijų sistemos raida atkūrus nepriklausomybę / Audrius Bakaveckas. Jurisprudencija. 2002, Nr. 26 (18), p. 56-70.