Kas turtėjo greičiausiai? Baltijos šalių ūkio augimo 1913-1938 metais palyginimas

LTStraipsnyje lyginamas Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Suomijos (kuri tarpukariu buvo laikoma viena Baltijos šalių) ūkio augimas 1913–1938 m., pagrindinį dėmesį skiriant tarpukario laikotarpiui. Tam užpildomos plačiausiai naudojamo tarptautiškai ir diachroniškai palyginamų ūkio augimo duomenų šaltinio – Maddisono projekto duomenų rinkinio, kuris atspindi daugumos pasaulio šalių ūkio dinamiką 1–2010 m., properšos. Šiuo metu jame pateikti duomenys (1990 m. Geary ir Khamiso tarptautiniais doleriais – TD1990) tik apie tarpukario Suomijos ūkio augimą. Estų istorikas Jaakas Valge netiesioginio matavimo būdu nustatė Estijos bendrojo vidaus produkto (BVP) reikšmes 1923–1938 m. Straipsnyje tokiu pat būdu mėginama nustatyti, koks buvo Lietuvos ir Latvijos BVP vidutiniškai vienam gyventojui ir bendros apimtys 1913, 1924 ir 1938 m. tarptautiškai ir diachroniškai (intertemporaliai) palyginamais piniginiais vienetais. Kaip duomenys naudojami tarpukario laikų Latvijos, Lietuvos ir Vokietijos ekonomistų Baltijos šalių nacionalinių pajamų skaičiavimai to meto kainomis, Kazimiero Meškausko ir jo bendradarbių Lietuvos 1924, 1938 ir 1939 m. nacionalinių pajamų skaičiavimai pastoviomis 1924 m. kainomis ir nacionalinių pajamų skaičiavimo pagal perkamosios galios paritetą pionieriaus Colino Clarko Latvijos 1913–1938 m. nacionalinių pajamų matavimai, kurie ligi šiol nebuvo naudojami Baltijos šalių autorių darbuose. Atsižvelgiant į naujausius Gedimino Vaskelos darbus, patikslinami autoriaus anksčiau paskelbti Lietuvos BVP 1938 m. vertinimai. Nors Lietuva 1938 m. (kaip ir 1913 m.) tebebuvo labiausiai atsilikusi Rytų Baltijos šalis, ji 1924–1938 m. kaimynes pranoko vidutiniu metiniu ūkio augimo tempu (4,3 %). Suomijos BVP vidutinis metinis prieaugis šiuo laikotarpiu buvo 3,5 %, Latvijos – 3,2 %, Estijos – 1,9 %. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalys (Baltic states); Ekonomikos augimas; Tarpukaris; Baltic countries; Growth of economic; Between war period.

ENThe paper compares the economic growth of Estonia, Latvia, Lithuania, and Finland (which was internationally perceived as a Baltic country in the interwar time) in 1913–1938. The maddison project dataset is a standard (and only available) source providing comparable data (in 1990 Geary–Khamis international $) on the GDP of European countries in the 1913–1938. However, its present version provides only the data about Finland’s performance. The Estonian historian Jaak Valge calculated internationally and cross-temporarly comparable Estonian GDP figures for the 1923–1938 period. Applying a similar (“Estonian”) procedure of indirect measurement, the paper provides the estimates of the GDP per capita of Latvia and Lithuania in 1913, 1924, and 1938. The data inputs for these estimates are the calculations of national income (in current prices) by Latvian, Lithuanian, and German (The Economic Forces of the World, 1929) economists in the interwar time, the calculations of Kazimieras Meškauskas of the national income of Lithuania (at constant prices of 1924), and (most importantly) the pioneering research on the national income at purchasing power parity by Colin Clark (1905–1989).For the estimation of the national income of Latvia in 1913–1938, the author draws on the Clark’s calculations of Latvia’s national income from the second edition of his “Conditions of Economic Progress” (1951), which until now were not received in the interwar Latvia economic history. Taking into account the recent work of the leading Lithuanian expert in the interwar economic history Gediminas Vaskela, the author revises his estimates of the GDP Lithuania, published in the monograph “Two Twenty-Year Periods of Independence: Capitalism, Class, and Democracy in the First and Second Republics of Lithuania from the Point of View of Comparative Historical Sociology” (2014). Although in 1938 Lithuania still was the least advanced Baltic country, its GDP per capita average yearly growth rate (4.3%) in 1924–1938 was the fastest. Finland’s GDP per capita yearly growth rate was 3.5%, Latvia’s –3.2%, and Estonia’s –1.9%. [From the publication]