Lietuviai Europos Komisijos tarnautojai: žvilgsnis iš diasporos tinklų teorijos perspektyvos

LTŠiame straipsnyje aprašomu tyrimu siekiama išsiaiškinti, kokios yra sąlygos lietuviams Europos Komisijos tarnautojams įsitraukti į emigrantų žinių tinklus ir prisidėti prie kilmės valstybės raidos. Tyrime, derinant skirtingų autorių teorijas, sukuriamas teorinis modelis. Šis modelis pasitelkiamas įvertinti šių išvykusiųjų įsitraukimą į kilmės valstybę. Analizuojamos keturios diasporos įsitraukimo į kilmės valstybę prielaidos: išvykusiųjų socialinių tinklų struktūra, įsitraukimo į kilmės valstybės gyvenimą pobūdis, motyvacija dalyvauti, kylanti iš vertybinių ir tapatybinių veiksnių, ir kilmės valstybės politikos vaidmuo. Rezultatai atskleidė, jog iš tiesų dauguma apklaustųjų kuria socialinius tinklus kilmės pagrindu, pasižymi didžiavimusi savo kilme ir siekiu likti Lietuvos dalimi, tačiau veiksmingam šių emigrantų žinių tinklų įsitraukimui į Lietuvos gyvenimą trūksta kitų prielaidų: šios emigrantų dalies tinklai nepasižymi daugiafunkciškumu, jiems stinga sąsajų su kitomis diasporos organizacijomis; dabartinis įsitraukimo ir bendradarbiavimo su Lietuva lygis yra labiau sporadiškas ir mažo masto; galų gale, stipresniam ir organizuotesniam bendradarbiavimui trūksta kilmės valstybės paskatų per kryptingas politikos priemones. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Europos Komisija; Valstybės tarnautojai; Doiaspora; European comission; Civil servants; Diaspora.

ENThe article is an attempt to analyse the conditions for Lithuanian civil servants at the European Commission to contribute to the development of their home country by participating in the expatriate knowledge networks. Discoveries of different authors are combined to create a theoretical tool which is invoked to evaluate the engagement with the home country. Four preconditions of diaspora engagement are analysed: the structure of expatriate social networks; their involvement in the home country; motivation to involve stemming from identity and values; and expatriates’ reaction to the policies of the home country. Quantitative and qualitative approaches are combined to answer the research question. The results demonstrate that even though the majority of respondents can be characterised by pride in their nationality, national networking and national affiliations, there is a lack of other preconditions for successful transactions with tangible outcomes for the home country: the national networks of Lithuanian civil servants of the European Commission cannot be characterised by the necessary diversity and lack connections with other diaspora organisations; the current character of their engagement with the home country is rather sporadic and smallscale; finally, there is a lack of incentives for a greater involvement from Lithuania through targeted policy measures. [From the publication]