LTVyriausybių įsipareigojimų įgyvendinimas yra vienas aktualiausių viešosios politikos proceso tyrimų klausimų. Atotrūkis tarp rinkimų kampanijos metu deklaruojamų, vyriausybių programose įtvirtinamų prioritetų ir praktinio jų įgyvendinimo yra tapęs nusivylimo šaltiniu daugelyje demokratinių šalių ir susilaukęs išskirtinio tyrėjų dėmesio. Šiame straipsnyje pristatomi viešosios politikos prioritetų tyrimo klausimai, teorinis analizės pagrindas ir hipotezės, skirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos prioritetų įgyvendinimo procesui ir jų rezultatams analizuoti. Straipsnyje teigiama, kad geriausiai viešosios politikos kaitos sprendimus gali paaiškinti viešosios politikos posistemiuose vykstanti palaikymo koalicijų sąveika. Jai įtaką daro įvairūs išorės veiksniai ir įvykiai (jie pristatomi straipsnyje), taip pat tokie tarpiniai veiksniai kaip viešosios politikos kaitai reikalingo sutarimo laipsnis ir politinis dėmesys. Be to, analizuojant viešosios politikos įsipareigojimų įgyvendinimą Lietuvoje, reikia atsižvelgti į specifinius veiksnius, kaip antai partinės sistemos fragmentaciją ir konkurenciją tarp dviejų politinių partijų blokų, taip pat Europos Sąjungos ir Rusijos įtaką viešosios politikos procese ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimų apribojimus reformoms. Šiame straipsnyje pristatoma viešosios politikos proceso tyrimų darbotvarkė gali būti taikoma analizuojant įvairių (prioritetinių ir neprioritetinių) viešosios politikos įsipareigojimų įgyvendinimo procesą ir aiškinant jų sėkmes bei nesėkmes. Tam gali būti naudinga pasitelkti priežastinį proceso sekimą, kuris gali būti taikomas tiek analizuojant pavienius atvejus, tiek kartu nagrinėjant visus pasirinktus atvejus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Viešoji politika; Lietuvos Respublikos vyriausybė; Veiklos prioritetai; Public policy; Lithuanian government; Performance priorities.
ENThis article offers a theoretical framework and sets several hypotheses for analysing the process of implementing performance priorities of the Lithuanian government and achieving their results. It argues that public policy decisions can be best explained by the interaction of advocacy coalitions in different policy subsystems. This process is affected by various external factors and events which are usually an important but not sufficient condition for realising policy commitments. Moreover, any assessment of the Lithuanian policy implementation should address such country-specific issues as fragmentation in the Lithuanian party system and competition between two blocs of political parties, the influence of the EU and Russia on the public policy process and reform constraints imposed by decisions of the Lithuanian Constitutional Court. This theoretical approach will be employed for explaining the implementation of six major performance priorities of the Lithuanian Government 15 led by Prime Minister A. Kubilius: (1) preparations to build the Visaginas nuclear power plant; (2) the higher education reform; (3) the civil service reform; (4) restructuring the network of personal health care organisations; (5) the structural reform of the social sector, and (6) execution of the housing renovation programme. [From the publication]