Europeizacija ir gerovės valstybė Lietuvoje: institucinės sankirtos
LTStraipsnyje nagrinėjama Lietuvos gerovės valstybės raida šaliai įstojus į Europos Sąjungą (ES). Tekstą sudaro trys dalys. Teorinėje dalyje įvertinamas dviejų ilgalaikių valstybę struktūruojančių procesų – pokomunistinės transformacijos ir europeizacijos – santykis. Antrojoje dalyje analizuojami viešojo diskurso pokyčiai siekiant išsiaiškinti, ar ir kiek skirta dėmesio gerovės valstybės pertvarkai Lietuvoje pasiekus pagrindinius euroatlantinės integracijos tikslus. Galiausiai, remiantis „socialinių investicijų“ koncepcija, bus siekiama parodyti, kiek Lietuvos gerovės valstybės raida atliepia europines tendencijas. Pagrindinė tyrimo išvada yra ta, kad gerovės valstybės raida išlieka inertiška, nors finansavimo sąlygos įstojus į ES iš tiesų gerėjo. Be to, palyginti su gretimomis ES šalimis narėmis, skiriama mažiau dėmesio toms gerovės politikoms, kurios galėtų duoti didžiausią „investicinę grąžą“. Taip pat labiau orientuojamasi į tretinį paslaugų lygmenį. Tokia situacija pirmiausia aiškintina trimis veiksniais: ekonominio saugumo prioriteto išlaikymu, partine poliarizacija ir istorine logika, kurią diktuoja jau susiklostę galios santykiai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Narystė Europos Sąjungoje; Europeizacija; Pokyčiai Lietuvoje; Gerovės valstybė; EU membership; Europeanization; Changes in Lithuania; Welfare state.
ENThe article analyses the development of the Lithuanian welfare state after the country joined the EU. The text consists of three parts. In a theoretical part one evaluates interrelation of two long-term state-structuring processes, i.e. post-communist transformation and Europeanisation. In the second part, the changes of the public discourse are analysed in order to evaluate, if and how much attention is paid for the reforms of the welfare state in Lithuania after the main goals of Euro-Atlantic integration have been reached. Finally, under the concept of ‘social investment state’, one seeks to evaluate, how much the evolution of Lithuanian welfare state reflects the European trends. The main conclusion of analysis is that the development of welfare state remains inert despite the fact that financial conditions after the access to the EU have indeed improved. Besides, in comparison with the neighbouring EU member states, Lithuania pays less attention to those welfare policies that may bring the biggest ‘return on investment’. The system is also more oriented towards the tertiary level. Such situation is firstly to be explained by three factors – the overall strength of economic security as the main political priority, party polarisation and historical logic dictated by the established power relations. [From the publication]
- Baltic way(s) of human development : twenty years on / [editor in chief. Tallinn : Eesti Koostöö Kogu, 2011. 224 p.
- Gerovės saugumizavimas postdemokratijos kontekste / Saulius Šiliauskas. Gerovė ir saugumas XXI amžiuje: postdemokratijos kontekstai / sudarytojai Saulius Šiliauskas, Kęstutis Šerpetis. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2018. P. 81-96.
- Ilgalaikė senyvo amžiaus asmenų globa Lietuvoje: visuomenės nuostatos ir paslaugų teikėjų požiūriai / Irmina Matonytė, Rūta Kazlauskaitė, Virginija Poškutė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2019, Nr. 18, p. 74-95.
- Lietuvos ir Estijos sveikatos apsaugos raida: panašios sąlygos, skirtingi rezultatai / Liutauras Gudžinskas. Politologija. 2012, Nr.3 (67), p. 61-94.
- Lietuvos Respublikos Seimo prioritetinių teisės aktų darbotvarkės kaita 2005–2015 metais / Vytautas Peciukonis, Jonas Antanavičius, Miglė Drublionytė, Dovilė Grigaliūnaitė, Anastazija Markevičiūtė, Vitalis Nakrošis. Politologija. 2015, Nr. 4 (80), p. 97-148.
- Migracija ir gerovės valstybė: gerovės valstybės ir migracijos režimų sąsajos su migracijos srautais / Ingrida Gečienė-Janulionė. Filosofija. Sociologija. 2018, t. 29, Nr. 4, p. 298-305.
- Nauji viešųjų paslaugų teikimo būdai ir kanalai ikimokyklinio ugdymo įstaigose / Laima Liukinevičienė, Vaida Paulauskienė. Socialiniai tyrimai. 2019, t. 42, Nr. 1, p. 50-66.
- Why is it difficult to talk about the (coherent) Post-Communist welfare state model? comparative analysis of the Czech Republic, Lithuania and Romania / Giedrė Svirbutaitė-Krutkienė, Arvydas Guogis. Filosofija. Sociologija. 2020, t. 31, Nr. 4, p. 291-305.
