Lojalumo struktūros įtaka Lietuvos viešojo sektoriaus politizacijai

LTStraipsnyje iš viešosios tarnybos susitarimų modelio perspektyvos aptariamos viešojo sektoriaus politizacijos teorinės prielaidos ir nagrinėjamas sąryšis su viešojo sektoriaus vadovų lojalumu politikams. Remiantis šiomis įžvalgomis aptariami Lietuvos viešajame valdyme istoriškai susiklostę egalitariniai, o kai kuriais atvejais ir individualistiniai lojalumo elementai, kuriuos sustiprino fragmentuota sovietinė institucinė struktūra su lygiagrečia personaliniu lojalumu ir neformalių ryšių tinklu besiremiančia valdymo struktūra. Taip pat apžvelgiama šiandieninio Lietuvos viešojo valdymo lojalumo sampratos fragmentacija, parodant, kad politikų ir vadovų santykius apibrėžti kaip sutarimą galima tik tam tikruose sektoriuose, o daugumoje sričių lojalumo aspektą politikai ir viešųjų organizacijų vadovai interpretuoja skirtingai. Tai vyksta nepaisant bandymų institucionalizuoti su istorine tradicija nesisiejančią hierarchinę lojalumo struktūrą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Viešasis sektorius; Viešosios organizacijos; Vadovai; Kaita; Politizacija; Public sector; Public organisations; Managers; Politicisation.

ENThis article deals with politicisation of the public sector in Lithuania in the context of ensuring loyalty of high public officials to the politics of the Government of the day. The theoretical framework of Public Service Bargains (PSBs) was used in order to analyse historical changes and contemporary perception of loyalty among politicians and high public officials. The analysis of available historical researches does not allow identifying precisely a clear picture of the loyalty bargain in the public sector of the interwar Lithuania. But the lack of clear legal framework, some elements of the tsarist Russia public administration tradition and no evidence on the intended attempt to create loyalty to the state and the law don’t allow regarding historical Lithuanian interwar tradition as a hierarchical loyalty bargain. Post-war Soviet type administration tradition in Lithuania was analysed taking into account the researches of central Soviet administration tradition as well as studies of the Soviet Lithuania administration. A close look at the dual type Soviet administration provides evidence on the domination of egalitarian with some individualistic elements loyalty bargain type among the ruling elite. This type of loyalty bargain was secured by a personal loyalty network based on formal and informal ties. An analysis of changes in the legislative framework after re-establishing independence was used to identify the attempts to redefine loyalty bargain in transition period. The integration to the EU was a factor that was used by the administrative elite of Lithuania to secure a hierarchical loyalty bargain in a formal and legalistic way without reaching a common understanding with politicians. This hierarchical loyalty bargain is not based on historical administrative or cultural tradition.An analysis of biographies of the heads of the policy making institutions, statements of politicians as well as courts’ decisions regarding the removal from office provides a mixed picture regarding the praxis of loyalty bargain in the Lithuanian public sector. There is some evidence that politicians prefer egalitarian loyalty bargain and do not recognise formal hierarchical loyalty setting. The hierarchical loyalty bargain is tolerated by politicians only with judges and in some cases with the heads of the regulatory agencies. On the other hand, most of the heads of the policy making institutions are making attempts to consolidate the hierarchical loyalty bargain through legal means. This situation could be regarded as cheating on loyalty bargain from both sides that provoke politicians to search for new ways in achieving the loyalty of high public officials to the politics of the incumbent government and exercise politicisation practices for that purpose. [From the publication]

• Cultural dimensions in business life : Hofstede's indices for Latvia and Lithuania / Maik Huettinger. Baltic journal of management. 2008, Vol. 3, No. 3, p. 359-376.
• Lietuvos ministerijų aukštesniųjų karjeros valstybės tarnautojų kaita ir politizacija 2001–2015 metais / Aušra Bacevičiūtė / Aušra Bacevičiūtė. Politologija. 2015, Nr. 4 (80), p. 62-96.
• Lietuvos respublikos valstybės tarnybos samprata ir modelis 1918–1940 metais / Loreta Paukštytė. Jurisprudencija. 2008, Nr. 1 (103), p.64-71.
• Lietuvos valstybės tarnybos kūrimasis ir raida 1990-2012 metais / Vainius Smalskys, Aleksandras Minkevičius. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2013, Nr. 1 (29), p. 20-28.
• Organizacijų vadovų atlygis ir jo pokyčiai Lietuvos viešajame sektoriuje / Giedrius Kazakevičius. Politologija. 2015, Nr. 1 (77), p. 101-151.
• Policy transfer in the pre- and post-accession period: experience of the new EU member states / Vitalis Nakrošis. Lithuanian political science yearbook. 2005, 2004, p. 113-146.
• Post-communist public administration in Lithuania / Saulius Pivoras. Public administration in post-communist countries: former Soviet Union, Central and Eastern Europe, and Mongolia / edited by Saltanat Liebert, Stephen E. Condrey, and Dmitry Goncharov. Boca Raton: CRC Press, 2013. P. 135-160.
• Sovietinių biurokratų darbo etika, neformalios rutinos ir planavimo sistemos trūkumai (Lietuvos atvejis).. Filosofija. Sociologija. 2006, Nr. 4, p. 1-12.
• Tarpukario Lietuvos valdininkų įvaizdis ir jų veiklos efektyvumo problemos / Vainius Smalskys, Alvydas Raipa. Viešoji politika ir administravimas. 2003, Nr. 6, p. 73-80.
• Valstybės tarnautojai ir valstybės tarnyba Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918-1940 m.) : disertacija / Arvydas Mikalauskas. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2007. 1 pdf (165 p.).
• Valstybės tarnybos teisinis reguliavimas ir perspektyvos Lietuvos Respublikoje / Jadvyga Andriuškevičiūtė, Francisco Cardona, Andžej Čaikovski, Nerijus Kasiliauskas, Alfonsas Laurinavičius, Kęstutis Masiulis, Živilė Mikėnaitė, Vitalis Nakrošis, Jolanta Petkevičienė, Daiva Petrylaitė, Vida Petrylaitė, Birutė Pranevičienė, Dainius Raižys, Stasys Šedbaras, Gintaras Švedas, Algimantas Urmonas, Vaidotas A. Vaičaitis, Dainius Žilinskas, Edvardas Žukauskas. Vilnius : Lietuvos viešojo administravimo institutas, 2008. 202 p.
• Vertybinis valstybės tarnautojo profilis šiuolaikinės Lietuvos politinės kultūros kontekste / Jolanta Palidauskaitė. Politologija. 2008, Nr. 2 (50), p. 23-52.