LTŠiame straipsnyje analizuojama Lietuvos valstybės valdomų įmonių vadovų kaita ir politizacija 1990–2012 m. Žiniasklaidoje dažnai aptariami konkrečių įmonių vadovų politizacijos atvejai, tačiau sisteminės analizės šioje srityje stoka neleidžia daryti pagrįstų apibendrinimų. Dėl to pagrindinis straipsnio tikslas – remiantis statistine minėto laikotarpio duomenų analize ne tik identifikuoti politizacijos mastą bei pasikeitimus VVĮ vadovų postuose, bet ir nustatyti, kaip juos veikia šių įmonių teisinis statusas, valdymo sritis, vyriausybių tipai, partijų įsitvirtinimas valdžioje ir jų narių skaičius. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vadovų kaitą suprasti padeda valdančiosios daugumos pasikeitimai ir vyriausybių tipai, tačiau šie veiksniai savaime nepaaiškina politizacijos. Norint suprasti tą reiškinį, yra būtina analizuoti valdymo sritį. Analizė parodė, kad labiausiai politizuoti sektoriai yra miškininkystė ir energetika. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Valstybinės įmonės; Vadovai; Kaita; Politizacija; State-owned enterprises; Managers; Politicisation.
ENThis article analyses the turnover and politicisation of CEO positions in the Lithuanian state-owned enterprises between 1990 and 2012. Although some individual cases of politicisation of CEO positions get detailed media coverage, there is an obvious lack of systematic large-N analysis in this field. Therefore, the main aim of the article is to identify the scope of politicisation and changes in CEO positions, as well as to account for variation in the extent of politicisation in terms of different legal statuses of these enterprises, policy fields, types of government, party entrenchment and membership. The results of this article revealed that CEO turnover is best explained by the factors of changing ruling majorities and governments. However, neither of these two factors explains CEO positions’ politicisation. In order to understand this phenomenon, it is essential to distinguish among policy fields, which showed that forestry and energy are the most politicised sectors. This conclusion points to different patterns of politicisation in different sectors of the economy. [From the publication]