Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijų vadovų kaita ir politizacija
LTŠiame įvadiniame straipsnyje pristatomi specialiojo „Politologijos“ numerio tiriamieji klausimai ir turinys, taip pat pateikiamas bendras analizės pagrindas, kurį taikant nagrinėjama, kokie veiksniai gali paaiškinti vadovų kaitą ir politizaciją skirtingose Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijų (agentūrų, valstybės valdomų įmonių, asmens sveikatos priežiūros ir švietimo įstaigų) grupėse. Palyginus visų straipsnių rezultatus nustatyta, kad viešojo sektoriaus organizacijų vadovų kaitą geriausiai paaiškina valdančiosios daugumos ir vyriausybių pokyčiai, o politizaciją – politinių partijų dalyvavimas valdžioje, jų tinklai ir politikų įsitikinimai. Tačiau asmens sveikatos priežiūros ir švietimo įstaigų grupėse, kurioms būdinga didesnė politizacija, yra statistinis ryšys tarp vadovų stabilumo ir politizacijos. Valstybės tarnybos reglamentavimo bei teisinių nuostatų įgyvendinimo užtikrinimo veiksnys nėra labai reikšmingas – tai daro įtaką tik ribotam įstaigų prie ministerijų vadovų skaičiui. Pagaliau aiškinant politizacijos skirtumus gana svarbūs yra tokie viešojo administravimo veiksniai kaip politinis valdymo sričių jautrumas ir finansiniai organizacijų ištekliai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Viešasis sektorius; Viešosios organizacijos; Vadovai; Kaita; Politizacija; Public sector; Public organisations; Managers; Politicisation.
ENThis introductory article presents the common research questions of this special issue and offers a joint framework for analysing the change and politicisation of the senior levels of management of different groups of Lithuanian public sector organisations (agencies, state-owned enterprises, personal health care organisations and educational organisations). A comparison of all contributions to this special issue revealed that repeating alterations of governing majorities and governments best explain the frequent turnover of heads of different Lithuanian public sector organisations (except those of personal health care and educational organisations). However, their politicisation is associated with party entrenchment in power, density of the party networks and politicians’ beliefs. Furthermore, variations in the scope of politicisation are related to such administrative factors as the political salience of policy areas and organisational functions, as well as the budget size. Therefore, it is the interplay of political and administrative factors that determines the change and politicisation of management in various public sector organisations. [From the publication]
- Lietuvos ministerijų aukštesniųjų karjeros valstybės tarnautojų kaita ir politizacija 2001–2015 metais / Aušra Bacevičiūtė / Aušra Bacevičiūtė. Politologija. 2015, Nr. 4 (80), p. 62-96.
- Lietuvos švietimo įstaigų vadovų politizacija: Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių lyginamoji analizė / Eglė Čeponytė. Politologija. 2014, Nr. 2 (74), p. 123-160.
- Lithuanian agencies and other public sector organisations: organisation, autonomy, control and performance / Egidijus Barcevičius, Egidijus Barcevičius, Mantas Budraitis, Jevgenija Golubova, Žilvinas Martinaitis, Vitalis Nakrošis, Tomas Polka, Deividas Vijeikis, Dovilė Žvalionytė. Vilnius : Vilnius University, 2011. 316 p.
- Longitudinal change in Lithuanian agencies : 1990-2010 / Vitalis Nakrošis, Mantas Budraitis. International journal of public administration. 2012, vol. 35, no 12, p. 820-831.
- Retrospektyvus žvilgsnis į etikos problemas Lietuvos valstybės tarnyboje : naujos problemos, jų turinys ar raiškos formos? / Jolanta Palidauskaitė ; straipsnį pabaigė moksliškai įforminti Vitalis Nakrošis. Politologija. 2011, Nr. 4 (64), p. 39-73.
- SOE corporate governance reform in Lithuania - explained and empirically tested / Liudas Jurkonis, Šarūnas Merkliopas, Deividas Gabulas. Ekonomika. 2023, t. 102 (1), p. 122-139.
- Teoriniai ir praktiniai viešojo administravimo politizacijos aspektai / Jolanta Juralevičienė, Edita Galvanauskaitė. Viešoji politika ir administravimas. 2007, Nr. 19, p. 98-108.
