1941 m. Birželio sukilimas: fenomeno pažinimo ir vertinimo pro blemos

LTStraipsnyje aptariamos 1941 m. Birželio sukilimo vertinimo istoriografinės problemos, analizuojami jo socialinių prielaidų, genezės, tikslų ir dalyvių sudėties aspektai. Ypatingas dėmesys skiriamas Sukilimo ryšio su ankstesniais ir vienalaikiais Lietuvos visuomenės raidos procesais analizei, aptariamas santykis su kitais Antrojo pasaulinio karo reiškiniais (kolaboravimu su vokiečiais ir Holokaustu). Teigiama, kad Sukilimas buvo ne vien geopolitinių ar ideologinių pasirinkimų, bet ir kompleksiškų visuomeninių procesų rezultatas. Jam prielaidas kūrė dar nepriklausomybės laikų visuomenės sociopolitinės raidos pobūdis, o tiesiogine priežastimi tapo sovietinės okupacijos metu įgyvendinti visuomeninio ir ekonominio gyvenimo pokyčiai bei režimo represijos. Sukilėlius mobilizavusiais veiksniais laikomos jų tarpusavio sąsajos įvairių profesinių grupių, politinių ir visuomeninių organizacijų narystės ryšiais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sukilimas,; Socialinis judėjimas; Lietuvos visuomenė; Sovietų okupacija; Nacių okupacija; Holokaustas; Uprising,; Social movement; Lithuanian society; Soviet occupation; Nazi occupation; Holocaust.

ENThe paper focuses on evaluations of the June 1941 uprising in historiography, and analyses aspects of its social preconditions, genesis, aims, and the composition of its participants. Particular attention is paid to an analysis of the relationship between the uprising and previous and concurrent processes in the development of Lithuanian society, and with other Second World War phenomena (collaboration with the Germans, and the Holocaust). The author argues that the uprising was the result not merely of geopolitical or ideological choices, but also of complex social processes. The preconditions for it were created by the character of the socio-political development of society in the period of the independent republic, and a direct reason was the changes in social and economic life implemented during the Soviet occupation and the repressions by the regime. Interrelationships of the membership in different professional groups and political and social organisations were factors that mobilised the insurgents. [From the publication]