Tautiniai incidentai Klaipėdos krašte: Lietuvos šaulių ir karių susidūrimai su vietiniais gyventojais

LTStraipsnyje, remiantis archyvine medžiaga, yra analizuojami atskiri tautinių incidentų atvejai Klaipėdos krašte autonominiu 1923–1939 m. laikotarpiu. 1923 m. Lietuvai užėmus šį regioną, incidentus tarp provokiškų vietos gyventojų (iš vienos pusės) ir Lietuvos šaulių sąjungos narių bei Lietuvos kariuomenės kareivių (iš kitos) inspiravo Lietuvos ir Vokietijos interesų sankirtos. Lituanizacija ir prolietuviško elemento stiprėjimas Klaipėdos krašte reiškėsi įvairiomis formomis, įskaitant įvairių organizacijų bei draugijų steigimą Lietuvos pavyzdžiu. Tos organizacijos ne tik ne visada sulaukdavo palaikymo iš vietinių lietuvių pusės, bet ir keldavo vokiečių nepasitenkinimą. Viena tokių organizacijų buvo Lietuvos šaulių sąjungos XX Klaipėdos rinktinė, įkurta krašte 1923 m. pirmoje pusėje. Straipsnyje yra aptariami 1924 m. įvykę šaulių Bišofo ir Pėteraičio incidentai. Taip pat tekste analizuojami nuo 4-ojo dešimtmečio pradžios gausėję incidentai, į kuriuos buvo įtraukti Klaipėdos krašte dislokuoti Lietuvos kariuomenės kariai iš 7-ojo pėstininkų Žemaičių Kunigaikščio Butegeidžio pulko ir 3-ojo Kavalerijos pulko. Nagrinėjami incidentai, į kuriuos įsitraukė šauliai paskutiniaisiais autonominiais Klaipėdos krašto metais, aptariama vietinių lietuvių gravitacija Vokietijos link, jiems išstojant iš lietuviškų organizacijų ir pereinant į vokiškąsias. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Lietuvių-vokiečių santykiai; Kariuomenė; Lietuvos šaulių sąjunga; Civilių ir ginkluotųjų pajėgų incidentai; Territory of Memel (Klaipėda region); Lithuanian-German relations; Army,; Lithuanian Riflemen’s Union; Incidents between civilians and the armed forces.

ENBased on archival materials, the paper analyses individual cases of nationally motivated incidents in the autonomous Territory of Memel, or Klaipėda region, in the period 1923 to 1939. After Lithuania annexed the region in 1923, incidents between the pro-German local population and members of the Lithuanian Riflemen’s Union and soldiers in the Lithuanian army were inspired by the clash of interests between Lithuania and Germany. Lithuanisation and the strengthening of the pro-Lithuanian element in the Klaipėda region were manifested in different forms, including the establishment of different organisations and societies based on the example of Lithuania. The organisations did not always enjoy the support of local Lithuanians; moreover, they caused dissatisfaction among the Germans. One such organisation was the 20th Klaipėda territorial unit of the Lithuanian Riflemen’s Union, established in the region in the first half of 1923. The paper focuses on incidents involving the riflemen Bišofas and Pėteraitis in 1924. It also analyses the increasing number of incidents from the beginning of the 1930s which involved soldiers in the Lithuanian army deployed in the Klaipėda region (the 7th Infantry Samogitian Duke Butigeidis Regiment, and the 3rd Cavalry Regiment). Incidents that involved riflemen in the last years of the region’s autonomy are examined, and the gravitation by local Lithuanians towards Germany, expressed by their withdrawal from Lithuanian organisations and joining German ones, is discussed. [From the publication]