LTStraipsnyje nagrinėjama Horodlės unijos (1413) įtaka heraldinei praktikai. Autoriaus keliami pagrindiniai klausimai: ar Horodlėje įvykdyta lietuvių ir lenkų bajorijos statuso suvienodinimo procedūra tikrai sulygino valstybių bajorų teises ir ar ši procedūra tikrai reiškia savitą herbinį perėmimą. Į pirmąjį klausimą tenka atsakyti neigiamai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (LDK) katalikų tikybos bajorai dar 1387 m. gavo iš Jogailos visas turtines luomo teises, tik tada nieko nekalbėta apie herbus. Horodlės dokumentuose kalbama apie tokias pačias lenkų ir lietuvių bajorų teises ir dar pridedami heraldiniai klausimai. Lietuvių bajorijai buvo pripažintos politinės teisės. Lietuvių bajorų 47 šeimoms suteikti lenkų herbai. Tik juos gavusieji ir tik katalikai galėjo naudotis duotomis privilegijomis. Taip neteko teisinės galios ankstesnės LDK valdovų privilegijos. Lenkų istoriografijoje naudojamą „herbinės adopcijos“ terminą reiktų suvokti kaip susibroliavimą, t. y. visų pirma kaip tarpusavio socialinių santykių užmezgimą. Apibendrinant teigiama, kad herbų priėmimas (adopcija) buvo pranašesnis už nobilitacija – kurdamas pavienes genealogines lenkų-lietuvių gimines jis vedė link valstybės elitų integracijos. Ši forma vėliau buvo taikyta sulyginant LDK stačiatikių bajorų ir lietuvių katalikų bajorų teises. Baltarusių stačiatikių LDK bajorų herbinė adopcija, buvo galima tik susitarus dėl to su lenkiškais „giminaičiais“. Ta galimybė minima Jogailos 1432 m. privilegijoje, duotoje LDK bajorams stačiatikiams.Reikšminiai žodžiai: Adopcija; Bajorai; Herbai; Herbas; Horodlės unija, 1413 m.; Kilmingasis; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lenkijos karalystė, XV a.; Lietuvos Didžioji Kunigaikštija, XV a.; 15 amžius; Unijos; Adoption; Arms; Coat of arms; Grand Duchy of Lithuania, 15th century; Lithuanian XV c. history; Nobleman; Noblemen; Polish Kingdom, 15th century; Union; Union of Horodlo, 1413.